26 sausio, 2017

G. Subačius: analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.

Analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė

Trisdešimt dvi lietuviškos abėcėlės raidės puikiai atskleidžia šalies istoriją ir tik viena iš jų neturi analogų pasaulyje, teigia habilituotas mokslų daktaras, Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius.

„Tautinių, lietuviškų raidžių, plačiausia prasme žiūrint, iš tikrųjų nėra. Išskirtinės raidės, kurias norėtume vadinti savomis – tai devynios raidės su įvairiais diakritiniais ženklais, paprastai skirtais patikslinti garso tarimui. Jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. Štai tris su paukščiukais – č,ž,š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakoja G. Subačius.

Pasak jo, vienintelė raidė, kurią galima vadinti tikrai lietuviška, neturinčia analogų kitose kalbose, yra ė. Ją sugalvojo ir jau pirmojoje lietuviškoje gramatikoje 1653 m. pavartojo Danielius Kleinas.

„Šios raidės išskirtinumą puikiai iliustruoja nedaug kam žinomas faktas, kad Amerikoje prieš atsirandant kompiuteriams ir klestint spausdinimo mašinėlėms, pokario laikų lietuviškuose Amerikoje leistuose laikraščiuose ė dažnai būdavo spausdinama su brūkšneliu. Priežastis paprasta – ė raidė nebuvo laikoma tikra abėcėlės raide, o veikiau retai naudojamu simboliu, tad jam reikėjo spaustuvėse nulieti atskirą formą, kurios gamyba buvusi dvigubai brangesnė. Čikagos spaustuvėse dirbęs lietuvis Clemente Dedele aktyviai susirašinėjo su raidžių spaustuvės liejyklomis, kol įtikino, išsiderėjo ir įrodė, kad ė – tikra, nors ir išskirtinė mūsų abėcėlės raidė. Kiek man žinoma, po kurio laiko Amerikos gamintojai jam nusileido ir sutarė, kad ir ė raidės liejinys bus pigesnis“, – sako profesorius.

Unikalioji ė įkvėpė ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafikos katedros atstovus šių metų Vilniaus knygų mugėje įkurdinti „Ė dirbtuves“.

Pasak dirbtuvių organizatorių, Leipcigo knygų mugės lietuviško stendo kūrybinėje erdvėje bus galima įvairiais būdais patirti, kuo raidė ypatinga ir unikali. Dirbtuvėse vyks gyvo koliažo, momentinės kaligrafijos, atspaudų kūrimas, taip pat tekstų skaitymai su interakyviais akiniais, ė garso, raidės, emocijos pažinimas per prigimtinius pojūčius ir kūrybinius pamąstymus.

 „Lenkiškų“ raidžių pilni mūsų raštai

Pati vėliausia abėcėlės raidė, dėl kurios sulaužyta daug iečių, – ū. Ji sukurta pagal senas antikines tradicijas, o tokias brūkšneliais žymimas ilgai tariamas raides kaimynai latviai turi net keturias.

Likusios lietuviškos išskirtinės raidės – tai į ir ų. Tiesa, jos į lietuvių kalbą atėjo iš ankstyvųjų lietuviškų raštų ir atspindi per kelis šimtus metų pasikeitusį žodžių tarimą.

„Tiesiai iš lenkų pasiskolinome tik ą ir ę. Tačiau mes nuo seno turėjome daugiau garsų, kurie tariami per nosį. Tam skirtos į ir ų raidės, kurių prototipus randame ir Daukšos „Postilėje“, ir paskui Rytų Prūsijos raštuose. O dar anksčiau tas nosinumas buvo plačiai paplitęs ir tikrai išreikštai tariamas – tarkime, reikalavimas galininko linksnio žodžius arba išskirtinės rašybos žodžius – žąsis, ąžuolas, mįslė – rašyti su nosine kilęs iš to, kad prieš kelis šimtus metų tos raidės žymėjo per nosį tariamus garsus. Toks tarimas apnyko, o štai rašyba pasiliko“, – išskirtinės rašybos žodžių kilmę primena profesorius.

Pasak G. Subačiaus, kalbos unikalumai iškalbingi tik tada, jei žinoma, koks gilus bendras paveldas glūdi po šiomis detalėmis.

„Visos tautos taip kūrė raštą – imdamos pavyzdžiu stipresnes, labiau išplėtotas ir daugiau literatūrinio paveldo turinčias kalbas. Tarkime, visiškai beprasmiška neigti, kad lietuvių kalboje iki XIX a. pabaigos buvo daug daugiau vadinamųjų lenkiškų raidžių: perbraukta ł, taip pat ir w, ir kitos diakritinės raidės. Nuo Mažvydo laikų jų buvo pilni raštai, tai buvo mūsų raidės. Raidę w Vincas Kudirka pašalino maždaug 1890 m. „Varpe“, nes spaudos draudimo laikotarpiu carinė Rusija buvo uždraudusi ne lotynišką abėcėlę, bet konkrečiai lenkišką raidyną. Tad lietuviai raides specialiai modifikavo, stengėsi pademonstruoti, kad naudoja ne lenkišką abėcėlę. Štai ir atsakymas, kodėl mes paėmėme čekiškas raides, bet atsisakėme lenkiškų. Tai Rusijos politika, pagrįsta principu „skaldyk ir valdyk“ padarė poveikį mūsų dabartinei rašybai, ir tikėtina, kad jei spaudos draudimo nebūtų, būtume išlaikę daug daugiau panašumų su lenkišku raidynu“, – sako profesorius.

Kodėl amerikiečiams sunku ištarti Vilniaus vardą?

Anot G. Subačiaus, turime raidžių, kurios nereiškia garso ir taip atskleidžia fundamentalų skirtumą tarp rašytinės ir sakytinės kalbos. Jos abi slypi po žodžių junginiu „lietuvių kalba“, su kuriuo ir  tapatinasi lietuviai.

„Ta keista raidė – tai minkštumo ženklas. Kitų kalbų atstovams mįslė, kaip taip gali būti, o mums – atsakymas kodėl, pavyzdžiui, amerikiečiams taip sunku taisyklingai ištarti mūsų sostinės pavadinimą. Nes jie skaito taip, kaip parašyta, ir negali numanyti, kad antroji i tik suminkština tarimą, bet pati savaime yra netariama“, – aiškina jis.

Subačiaus teigimu, skirtumas tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos tampa dar aiškesnis, supratus, jog šnekamoji kalba – tai mūsų prigimtis, o raštas – kultūros produktas, nuo pradžios iki galo sąmoningai sukurtas žmogaus.

„Gimtąja kalba imame šnekėti dar net savęs nesuvokdami ir išmokstame labai lengvai. Tuo tarpu rašyti mokomės ilgai ir tam reikia pastangų. Jei kas priimtų įstatymą keisti raides, mes jas pakeistume. Gal ne su džiaugsmu, bet pakeistume, nes tai įmanoma. Pakeisti garsus nepavyktų. Kažkiek koreguosimės, taikysimės, bet nepavyks iki galo, nes tai yra mūsų prigimtis“, – sako G. Subačius.

Pasak jo, raidės svarbios dar ir dėl to, kad tai ne tik matomi, bet ir istorijoje išliekantys kalbos ženklai patys atskleidžiantys šalies istorijos vingius, padedantys geriau suprasti, kas ir kodėl esame.

„Juk raštas – tai net ne kalba, o kalbos pėdsakai. Kalba praeina, bet lieka jos pėdsakai. Kalbos nėra, o ženklai lieka“, – kalba profesorius.

Lietuviškus ženklus – idėjas, kūrinius ir žmones – pasklidusius pasaulyje šiemet atrasti ir perskaityti kvies vasario 23-26 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti 18-oji Vilniaus knygų mugė. Tradiciškai keturias dienas truksiančioje mugėje susitiks Lietuvos ir užsienio autoriai, vyks per 400 renginių: diskusijų, kūrybinių dirbtuvių, susitikimų su kūrėjais, meno parodų. Taip pat lankytojai ras ir pamėgtas erdves: Muzikos salę, kūrybinę studiją „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų literatūros salę, bukinistų pasažą, „Literatų svetainę“.


6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

5 lapkričio, 2024

Juodrantėje baigti 1,3 km ilgio sveikatingumo tako kapitalinio remonto darbai, pranešė Neringos savivaldybė. Pasak jos, įgyvendinant darbus šioje Neringos dalyje […]

5 lapkričio, 2024

Įsivaizduokite – vaikštote po parką, rankose laikote garuojantį kavos puodelį, aplink tvyro ramybė, ir staiga prieinate prie išmanaus stalo, kviečiančio […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

29 spalio, 2024

Klaipėdoje veikianti įmonė „MB Unikalios Paslaugos“, teikianti įgarsinimo ir garso įrašų paslaugas, neseniai pradėjo inovatyvų projektą – pirmąją dirbtinio intelekto […]

28 spalio, 2024

2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių krašto. Pagėgių […]

28 spalio, 2024

Vėlyvas ruduo yra puikus metas pabėgti nuo niūrių, tamsių dienų ir pailsėti prieš artėjantį šventinį šurmulį. Puikūs paskutinės minutės kelionių […]

26 spalio, 2024

Penktadienį Vilniaus „Twinsbet“ arenoje užgimė didinga Emilijos Pliaterytės legenda. Į ansamblio „Lietuva“ muzikinę dramą „Emilija“ rinkosi žinomi svečiai, muzikinių spektaklių […]

25 spalio, 2024

Kas nėra važiavęs pro gražųjį Utenos rajono Kirdeikių kaimą, kur prie abipus kelio susiglaudę mieli mediniai nameliai, išpuoselėtos sodybėlės, o […]

Linos Ratkevičiūtės nuotr.
25 spalio, 2024

Ignalinos rudenėjantį dangų kasmet papuošia šviesūs teatrinio gyvenimo blyksniai, nušviečiantys ilgai augintas ir puoselėtas gyvai pulsuojančias tradicijas. Jau dvidešimt devintą […]

24 spalio, 2024

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė modernizuotoje Ąžuolyno bibliotekoje Kaune ir pasidžiaugė šią savaitę atrastu vienu vertingiausių bibliotekos eksponatų – garsiojo […]

24 spalio, 2024

Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveikos gyvensenos. Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad reguliarios treniruotės teigiamai veikia ne tik […]

24 spalio, 2024

Prie kelio – naujas akcentas Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje […]

24 spalio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino į gerosios praktikos renginį „Daugiau nei erdvė“ Prezidentūroje susirinkusius „Lietuvos galios“ inciatyvų atstovus. […]

23 spalio, 2024

Kėdainių kultūros centro meno vadovė, rajono mero Valentino Tamulio bendrapartietė bei rajono tarybos narė Daiva Makutienė kaltinama galimai rinkusi pinigus […]

23 spalio, 2024

Į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. spalio 16-osios popietę rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje vyko ypatingas […]