Gegužės 21-ąją Lietuva pažymės Tautinių bendrijų dieną
Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra daugiakultūrė valstybė, Lietuvos Respublikos Seimas dar 2012 m. svarstė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siekiama įprasminti Lietuvos tautinių bendrijų indėlį į Lietuvos valstybingumo kūrimo procesą, krašto ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.
Nuo seno Lietuvoje gyvenantiems įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonėms Vilnius buvo traukos centru. Todėl Seimas 2013 m. pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvos tautinių bendrijų dieną buvo siūlyta minėti sausio 25-ąją. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai. 1323 metų sausio 25 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Gedimino laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.
Toks Seimo sprendimas sukėlė audringas istorikų ir visuomenininkų diskusijas dėl Gedimino laiško interpretacijos. Tuomet buvo rastas kompromisinis sprendimas. 2013 m. spalio 15 d. priimtoje Atmintinų dienų įstatymo pataisoje Seimas sausio 25-ąją paskelbė Vilniaus pagarsinimo diena, o Lietuvos tautinių bendrijų diena paskelbė gegužės 21-ąją. Tautinių bendrijų diena pažymima nuo 2014 metų.
Dar 2002 metais gegužės 21-oji UNESCO sprendimu buvo paskelbta Pasauline kultūrų puoselėjimo diena. Ir Lietuvos tautinių bendrijų diena, ir Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena atliepia Jungtinių tautų organizacijos paskelbtą deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“. Jos pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.
Remiantis Atmintinų dienų įstatymu, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
