Balkanai/JAV
Faktas:
Stiprėja amerikiečių diplomatinis aktyvumas Balkanuose.
Diagnozė:
Sakoma, kad visus rimtus karus Europoje galiausiai pabaigia amerikiečiai. Prieš ketvirtį amžiaus tik JAV ryžtingas tarpininkavimas leido sustabdyti karą Bosnijoje, dabar gi amerikiečiai imasi niekaip neišsprendžiamos Kosovo problemos. Šią savaitė Serbijos ir Kosovo atstovai susitinka deryboms … Baltuosiuose Rūmuose.
Europa supranta, kad sutaikyti serbų su Kosovo albanais jai nepavyks. Amerikiečiai gi ieško nestandartinių sprendimų. Derybos, kaip teigia serbai, nereiškia Kosovo pripažinimo, tačiau faktas, kad serbai sutinka derėtis amerikiečiams vadovaujant, tikrai ne šiaip sau. Juk būtent JAV buvo vienas aktyviausių Kosovo nepriklausomybės rėmėjų, dėl to vykdė Serbijos bombardavimo misiją 1999 metais, o 2008 – siais palaikė Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.
Be abejo, netyla gandai, kad Vašingtonas siekia tiesiog „perpirkti“ serbus iš rusų ir padaryti amerikiečių sąjungininkais.
Rusija/JAV
Faktas:
Abiejų šalių atstovai susitiko Vienoje, siekdami pradėti derybas dėl START sutarties galiojimo pratęsimo.
Diagnozė:
Branduolinių ginklų ribojimo sutartys ir kiti buvusių Šaltojo karo priešininkų susitarimai vienas po kito artėja prie galiojimo pabaigos. Kažkada atrodė, kad jie saugo mus visus nuo susinaikinimo, vėliau nutarėme, kad karo vis tiek nebus, ir sutartys nėra svarbios.
Pastaroji START sutartis baigiasi kitais metais, ir su ja reikia kažką daryti. Amerikiečiams atrodo, kad dabar tartis reikia ne tik su rusais, o taip pat ir (gal net labiau) su kinais. Branduolinio konflikto tikimybė pastaraisiais metai tik didėja.
Egiptas
Faktas:
Prezidentas Abdelis Fattahas al Sisis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis turi visas teises įsikišti į kaimyninės Libijos reikalus ir įsakė kariuomenei ruoštis misijai už šalies ribų, jei būtų tokia būtinybė.
Diagnozė:
Diplomatų ir tarptautinių santykių specialistų sferose toks pasakymas šifruojamas labai paprastai – šalis grasina okupuoti kitą šalį ar jos dalį. Nors prezidentas sako buvęs neteisingai suprastas, geopolitinė situacija rodo, kad, tikriausiai, suprastas teisingai.
Egiptas remia vadinamąją Libijos opoziciją – Libijos nacionalinę armiją (kurią remia ir Rusija). Opozicija tačiau pastaruoju metu pralaimi Jungtinių Tautų pripažįstamai (ir Turkijos remiamai) nacionalinės vienybės vyriausybei. Kad ir kokių norų turėtų karinė Egipto valdžia, sienos su Libija peržengimas būtų vertinamas labai negatyviai. Tačiau dar nemaloniau atrodytų dviejų didžiausių regiono šalių – Egipto ir Turkijos – priešprieša. Formaliai abi lyg ir yra Vakarų sąjungininkės… O gal ne? Niekas nebeaišku.
Užsk. Nr. EV-202
