Iranas
Faktas:
JAV specialiosios tarnybos Bagdade nukovė įtakingą Irano specialiųjų karinių operacijų vadovą generolą Qassim Suleimani. Iranas grasina vykdysiąs keršto akcijas.
Diagnozė:
Bus karas ar nebus? Greičiausiai, nebus, nes teroristai tikro karo bijo. Tačiau komentaras ne apie tai. Svarbesnis klausimas, ar norite gyventi kaip laisvi žmonės, ar priklausyti nuo teroristo norų?
Įsivaizduokite kaimą, kuriame gyvena vienas toks chuliganas mušeika. Stiprus ir ganėtinai pavojingas, o be to turi sodą su gerais vaisiais, kuriais prekiauja turguje.
Vieni kaimynai sako, kad nieko čia tokio pirkti chuligano vaisius, jeigu augina, juk skrandis nežino, koks žmogus tą obuolį augino. Tik savo vaikus reikia saugoti nuo išpuolių, nevaikščioti naktimis, neerzinti chuligano, negadinti jam nuotaikos, na, kažkaip prisitaikyti prie jo kaprizų. O tai dar skels į dantis…
Kiti mano, kad chuliganą reikia tiesiog sutramdyti, nes ne jis juk turi būti tas, kuris nustato kaimo gyvenimo tvarką. Tvarką nustato tie, kurie gyvena dorai. Dora būtų ir nepirkti obuolių iš chuligano, gal tai jį „paprotintų“ neterorizuoti aplinkinių.
Taigi, ar teisus Trumpas, kuris mano, kad geriau, kai teroristų nėra, ar tie, kurie vis dar galvoja, kad su teroristais galima susitarti – tiesiog reikia „duoti kelią“?… Kol pačių neterorizuoja?
Ispanija
Faktas:
Laikinasis premjeras Pedro Sanchez gavo parlamento pritarimą jam, kaip Ministrui Pirmininkui ir tuo pačiu pirmai per beveik šimtą metų koalicinei vyriausybei. Už Sanchezą balsavo 167 parlamentarai, prieš -165, 18 susilaikė.
Diagnozė:
Po dviejų rinkimų mažumos palaikoma vyriausybė atsirado. Kas tai – protingas kompromisas ar „išdavystės vyriausybė“? Premjeras sutinka atsisakyti socialinės drausmės mainais į kairuolių paramą. Sutinka derėtis su katalonais mainais į jų susilaikymą balsuojant. Šalis, buvusi suskaldyta prie balsadėžių tapo dar labiau suskaldyta, vertindama premjero pastangas ir jų rezultatus. Svarbiausias klausimas, aišku, šalies vienybė. Ar pakantumas Sanchezui reiškia, kad katalonai jau laiko koją įspraudę tarpduryje, vedančiame į nepriklausomybę, ar kokį ypatingą (pereinamąjį) statusą? Tikriausiai iki nepriklausomybės toli, bet kalbos apie ją jau nebegali būti ignoruojamos ir laikomos „maištu laive“.
Ispanija yra svarbi ta prasme, kad vėliau gali tapti modeliu škotams ar net kokiems bavarams, tad visos kalbos jau ne vidaus reikalai, o geopolitika.
O pati vyriausybė vis tik yra viso labo mažumos vyriausybė. Nežinia ar ilgam visos kalbos ir lūkesčiai?
Turkija
Faktas:
Turkija su Libijos nacionalinės santarvės vyriausybe pasirašė du susitarimo memorandumus: vieną – dėl jūrų sienos tarp dviejų valstybių nustatymo, kitą – dėl bendradarbiavimo karinėje srityje.
Diagnozė:
Geopolitine kalba tai reiškia, kad Turkija „gauna“ bendrą siena su Libija. Tuo būdu Kipras yra atskiriamas nuo Graikijos atsiranda tarytum apsuptyje. Libija gali tapti ekonominiu ir kariniu Turkijos protektoratu.
Graikai mano, kad vienašališkas sprendimas ne tik ignoruoja Graikijos interesus, bet ir jūrų teisės taisykles, tačiau turkai turi savas tiesas, ir gali Graikijos salų geografiją tiesiog ignoruoti.
Turint galvoje nesibaigiantį sąmyšį Libijoje galima įtarti, kad Turkija tikrai nemano kažkaip įvesti tvarkos, kokios nesugebėjo įvesti respektabilūs diplomatai, tačiau išnaudoti Libiją savo ambicijoms tikrai gali. Naujos geopolitinės realijos?
Užsk. Nr. EV-166
