Suomija

Faktas:

Parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai ir jų kairieji sąjungininkai, tačiau antrąją politine jėga įsitvirtino nesistemine vadinama „Tikrųjų suomių“ partija.

Diagnozė:

Socialdemokratų pergalė buvo prognozuojama, tad šia prasme nieko naujo. Partijų, vis dar vadinamų niekinančiais epitetais, stiprėjimas irgi dėsningas reiškinys, nors daugumos Vakarų Europos valstybių „tradicinių“ partijų atstovai vis dar laiko tą stiprėjimą tik vienkartiniu „nelaimingu atsitikimu darbe“ ir vis dar bando ignoruoti šias partijas užuot su jomis bendradarbiavę.

Tokios laikysenos pasekmė – vis ilgiau užsitęsiantis koalicijos formavimas ir vis didėjantis valdžios nestabilumas. Teoriškai demokratija turėtų pripažinti piliečių pasirinkimą ir stengtis jį suprasti, praktiškai matosi, kad net ir ilgametį stažą turinčioms demokratijoms ne visi demokratijos standartai priimtini kasdieniame gyvenime. Suomija, kaip regis, papildo jau ilgą sąrašą šalių, kuriose tenka spręsti „nesisteminės“ politikos problemas.

Indija

Faktas:

Šalyje prasidėjo pralamento rinkimų procesas, truksiantis iki gegužės 19 dienos.

Diagnozė:

Indijos parlamento rinkimai laikomi didžiausiais demokratiniais rinkimais pasaulyje. 900 milijonų rinkėjų turės išrinkti 543 parlamento žemųjų rūmų narius. Rinkimai vyksta sudėtinga septynių etapų sistema, tad ir trunka ilgiau kaip mėnesį.

Premjero Narendra Modi partija planuoja išlaikyti daugumą parlamente, nors tai nebus lengvas procesas. Indijai – daugiatautei ir skirtingų tikėjimų žmonių valstybei, tikriausiai, reikia nuosaikaus ir tolerantiško valdymo, tačiau premjero kelias į valdžią, atrodo, grindžiamas ne visuotiniu taikos susitarimu, o vis akivaizdesniu indiškuoju nacionalizmu, „savųjų“ pergale prieš „svetimuosius“ . Tokia pergalė gali užtikrinti aritmetinę daugumą, tačiau tuo pat metu stimuliuoti ir visuomenės susiskaldymą. O tai būtų didelė grėsmė pačiai Indijos demokratijai.

Vertas dėmesio faktas yra tas, kad Indijoje gyvena per 200 milijonų musulmonų, ir ji yra absoliučiais skaičiais antroji (po Pakistano) islamiška šalis pasaulyje ir šalis, turinti  didžiausią islamišką mažumą.

Šiaurės Afrika

Faktas: Alžyre ir Sudane tęsiasi visuomenės protestai, Libijoje intensyvėja karo veiksmai, didėja visuomenės įtampa Egipte

Diagnozė:

Europos Sąjungos pareigūnai jau kuris laikas džiaugiasi, kad pabėgėlių iš Afrikos srautas sumažėjo, ir gal būt jis yra visiškai valdomas. Svarbiausia, kaip teigiama, dėti pastangas, kad politinė situacija būtų stabili tose šalyse iš kurių galima tikėtis nelegalių migrantų.

Apie Šiaurės Afriką šiandien galima pasakyti, kad bręsta situacija naujai pabėgėlių bangai. Ar Europos Sąjunga įvykdė savo politikos taktiką pasiekti, kad pabėgėlkių nebūtų ar yra pasiruošusi elgtis su jais kitaip, nei prieš kelis metus?

Užsk. Nr. EV-110