Geopolitikos diagnostika: Ukraina/Rusija, Europa, Čilė
Ukraina/Rusija
Faktas:
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai šią savaitę susitinka Maskvoje aptarti ekonominio bendravimo perspektyvų.
Diagnozė:
Tai pirmasis toks susitikimas nuo 2014 metų sausio, pirmasis bandymas abiejų šalių prekybą ir kitus ekonominius ryšius kaip nors sureguliuoti, nes jie kol kas yra chaotiški (nors pakankamai intensyvūs).
Susitarti verčia ir neapibrėžtas vadinamųjų Donecko bei Luhansko respublikų statusas. Kijevas teigia, kad ten gyvena Ukrainos piliečiai, tačiau ji negali nei rinkti mokesčių nei teikti socialinių garantijų keliems milijonams žmonių.
Prezidentas Zelenskis žadėjo taiką. Sakoma, kad ten kur vyksta biznis, nevyksta karai. Tik ne visi sutinka, jog prekyba kaip taikos garantas yra garbinga išeitis.
Europa
Faktas:
Covid-19 viruso plitimas rodo, kad „antrosios bangos strategija“ nepasiteisina.
Diagnozė:
Pirmoji viruso banga buvo nugalėta griežtu visuotiniu karantinu. Antrąją bangą, kuri (kaip iki šiol regis) yra kur kas mažiau pavojinga gyvybei, tikėtasi nugalėti taikant veikiau individualiais nei kolektyvines apsaugos priemones – leisti žmonėms persirgti pasirodė savotiškai racionaliau nei stabdyti viso kontinento ekonominį ir socialinį gyvenimą, žinia, stabdymas nėra pageidautinas ir norimas. O ir vaistų tikėtasi.
Dabartinė Europos būklė rodo, kad individualios apsaugos priemonės neapsaugo nuo vis naujų židinių, saviizoliacijos kaštai auga, vaistų nėra. Ekonomikos vis tiek traukiasi dar neatsigavę nuo pirmosios bangos. Teks vėl „užsidaryti“, teks dar kartą sutarti, kiek pinigų išspausdinti…
Čilė
Faktas:
Referendumo metu didele balsų dauguma piliečiai pasisakė už šalies konstitucijos keitimą.
Diagnozė:
Tai nebuvo naujos konstitucijos patvirtinimas, tai tik valia ją sukurti. Pagal šią piliečių valią kitąmet reikės dar išrinkti konstitucinę tarybą, kuri dar po metų pateiks jau pačios konstitucijos projektą.
Kam visai tai?
Tai kompromisas dėl socialinės ramybės. Viena iš stabiliausių regiono šalių pastaruoju metu įklimpusi į socialinę krizę. Referendumas dėl konstitucijos buvo savotiškas kompromisas tarp valdžios ir protestuotojų, reikalaujančių daugiau socialinės lygybės ir didesnio valstybėms vaidmens įveikiant skurdą ir kitas socialines negandas.
Dabartinė konstitucija, galiojanti nuo 1980 metų suformavo Čilę kaip laisvos rinkos dominuojamą ekonomiką ir dirbtinai lygybės neskatinančią valdymo formą. Tuomet prezidento Augusto Pinocheto valdymo metais tokia forma padėjo sukurti stabiliai augančią ekonomiką ir santykinį socialinę gerovę. Tačiau pastarųjų metų pro-socialdemokratinei valdžiai tokia5konstitucija buvo ir tebėra savotiškas trukdis. Žodžiu, daugiau socializmo, mažiau laisvosios rinkos…
Užsk. Nr. EV-245
