Geriausi visų laikų „Žalgirio“ krepšininkai: NBA žvaigždės ir istorinės Lietuvos asmenybės

Kauno „Žalgirį“ neseniai papildė nemenką NBA patirtį turintis, iš viso stipriausioje pasaulyje krepšinio lygoje 322 rungtynes sužaidęs ir po vid. 9,8 taško rinkęs 25-erių Lonnie Walkeris IV. Geriausiame savo sezone 2021–2022 m. gynėjas pelnė po vid. 12,1 taško, atkovojo po vid. 2,6 kamuolio ir atliko po vid. 2,2 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Drąsiai galima sakyti, kad tai vienas ryškiausių pastaruoju metu Lietuvoje žaidęs krepšinio atstovas, tačiau ar jam gali pavykti tapti vienu geriausių „Žalgirio“ krepšininkų klubo istorijoje? Pažvelkime, kaip aukštai užkelta ši kartelė.

NBA atvykę žaidėjai

Tyusas Edney

Nieko keisto, kad vieniais geriausių „Žalgirio“ krepšininkų laikomi tie žaidėjai, su kuriais susijusios didžiausios klubo pergalės. Todėl turbūt pačiu geriausiu iš NBA atvykusiu Kauno ekipos žaidėju galime laikyti vos 178 cm ūgio veržlųjį amerikietį T. Edney. Į Europą šis, tuomet 25-erių sulaukęs krepšininkas patraukė prasidėjus NBA lokautui ir iškart tapo vienu komandos lyderių – per Eurolygos rungtynes rinko po vid.12,5 taško, atliko po vid. 6,1 rez. perdavimo ir padėjo „Žalgiriui“ tapti 1998-1999 metų sezono Eurolygos čempionu. Tuomet šis amerikietis buvo išrinktas naudingiausiu Miunchene vykusio finalo ketverto žaidėju. Tame pačiame sezone tapo LKL ir Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) čempionu. Tiesa, Kaune užsiliko tik metams ir po triumfo patraukė į Italiją.

Jiří Zidekas

Dar vienas iš NBA nutūpęs auksinio „Žalgirio“ sezono atstovas – Čekoslovakijoje gimęs 213 cm ūgio J. Zidekas. Stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje jis sužaidė 135 susitikimus, bet per rungtynes pelnė vos po vid. 3,4 taško. Kaune tuomet 25-erių sulaukusiam krepšininkui sekėsi geriau – po vid. 10,5 taško per Eurolygos rungtynes. Per sezoną iškovojęs viską, kas tik įmanoma, čekas „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjo dar vieną sezoną ir po to patraukė į Madrido „Real“ komandą.

Anthony Bowie

Prieš sėkmingiausią komandos sezoną į Kauną iš NBA persikėlė ir A. Bowie. Tiesa, jis tuomet buvo gerokai vyresnis nei jo komandos draugai – net 35-erių. Geriausiame savo sezone NBA 1992-1993 metais amerikietis per 77 rungtynes pelnė po vid. 8 taškus, atkovojo po vid. 2,5 kamuolio ir atliko po vid. 2,3 rez. perdavimo. Sezonas po sezono jo statistika prastėjo, o persikeldamas į Europą už Niujorko „Knicks“ žaidęs krepšininkas per 27 rungtynes pelnė po vid. 2,8 tšk., atkovojo po vid. 1 kamuolį ir atliko po 0,4 rez. perdavimo. Kaune jis išgyveno antrą jaunystę – tritaškius metė vid. 44 proc. taiklumu, o per 22 Eurolygos rungtynes rinko po vid. 14 tšk. ir atkovojo po vid. 3,7 kamuolio.

Talentingieji lietuviai

Saulius Štombergas

Dar vienas čempioniško 1998-1999 metų sezono kalvių „Žalgiryje“ žaidė triskart, 4 kartus tapo šalies čempionu, o 1998 metais padėjo iškovoti antrą pagal svarbą Europos klubinio krepšinio trofėjų – Saportos taurę. Tuomet finale pelnė net 35 taškus. Žibėjo ir pergalingame Eurolygos turnyre – rinko po vid. 13,2 taško, atkovojo po vid. 3,5, o varžovus per rungtynes vid. apvogė bent dukart. Po karjeros pabaigos į „Žalgirį“ grįžo kaip trenerio padėjėjas, o vėliau trumpam užėmė ir vyriausiojo trenerio poziciją.

Arvydas Sabonis

Pačiu geriausiu žaidėju „Žalgirio“ istorijoje reikėtų įvardyti A. Sabonį. Kauno komandoje jis debiutavo vos 17 metų ir joje žaidė iki pat 1989 metų. Per 8 klube praleistus metus 2,21 metrų ūgio centras su bendražygiais iškovojo 3 SSRS čempionų titulus ir Argentinoje į viršų kėlė Tarpkontinentinę Williamo Joneso taurę. Tais pačiais 1986 metais pritrūko vos žingsnio iki stipriausiųjų titulo Europoje.

1985 metais jis pirmąkart pripažintas geriausiu Europos krepšininku. Nors jo karjerą stabdė sunkios traumos, tačiau atstovaudamas „Žalgiriui“ geriausiu Senajame žemyne buvo pripažintas dar dukart. Galėjęs pradėti legionieriaus karjerą, A. Sabonis patraukė į Ispaniją, kur su Madrido „Real“ tapo geriausiais Europoje, o vėliau – ir į NBA.

Norėdamas ištesėti pažadą baigti karjerą ten, kur ją ir pradėjo, 2003 metais A. Sabonis grįžo į Kauną. Nors buvo solidaus amžiaus, tačiau žaidė išties įspūdingai – pelnė po vid. 16,7 taško, atkovojo po vid. 10,7 kamuolio ir atliko po vid. 2,4 rezultatyvaus perdavimo. Nedaug trūko, kad jis žaistų ir Eurolygos finalinio ketverto varžybose, tačiau ir be to 39-erių krepšininkas tapo naudingiausiu turnyro žaidėju.

Valdemaras Chomičius

Vienas pagrindinių A. Sabonio bendražygių „Žalgiryje“ ir komandos kapitonas Kaune praleido net 11 metų. Vėliau 192 cm ūgio krepšininkas su A. Saboniu patraukė į Ispaniją ir pradėjo iš viso 7 metus trukusią legionieriaus karjerą. Atakuojantis gynėjas pasižymėjo didžiuliu kovingumu, o vėliau – ir ilgaamžiškumu: karjerą baigė būdamas 40-ies.

Rimas Kurtinaitis

Dabartinis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris „Žalgiryje“ pasižymėjo rezultatyvumu ir puikiu pataikymu. Įdomu, kad nors daug kas 197 cm ūgio krepšininką laiko vienu geriausių „Žalgirio“ žaidėjų, tačiau karjerą jis pradėjo pagrindinių konkurentų Maskvos CSKA gretose. Tik vėliau grįžo į Kauną ir žaliai baltus marškinėlius vilkėjo 8 metus. Pradėjęs legionieriaus karjerą dukart grįžo į „Žalgirį“, o žaisti baigė kitame konkurentų klube Vilniaus „Lietuvos ryte“. Įdomu, kad nors niekada nežaidė NBA, tačiau kaip svečias dalyvavo Visų žvaigždžių rungtynių metu vykusiame tritaškių konkurse.

Sergejus Jovaiša

194 cm ūgio vienas „Žalgirio“ senbuvių ir auksinio sezono „kaltininkų“ Kaune praleido net 17 metų. Vėliau, kaip ir kiti „auksinės“ „Žalgirio“ kartos atstovai pradėjo legionieriaus karjerą, o sportbačius ant vinies pakabino būdamas 44-erių. Dėl protingo žaidimo jis gavo „gudriojo lapino“ pravardę.

Algirdas Brazys

Galima sakyti, kad A. Brazys – vienas sėkmingiausių „žalgiriečių“. 190 cm ūgio „auksinės“ komandos įžaidėjas net ir galėdamas išvykti liko „Žalgiryje“ – klube žaidė 13 metų iki pat 1995-ųjų. Vėliau dirbo vyr. trenerio asistentu ir vyr. treneriu. Kaip žaidėjas ir treneris Lietuvos čempionu tapo net 7 kartus, būdamas treneriu štabe laimėjo ir Eurolygą. Šioje nuotraukoje jis – antras iš dešinės šalia Jono Kazlausko iškart po triumfo Eurolygoje.

Senosios ir naujosios „Žalgirio“ legendos

Stepas Butautas

Žymių pergalių „žalgiriečiai“ yra iškovoję ir gerokai anksčiau. 1944-aisiais įkurtas klubas jau 1947 metais tapo SSRS čempionais, šį pasiekimą pakartojo 1951-ais. Vienas iš šių pergalių kalvių – buvusio Lietuvos rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėtis Stepas. 1947-1956 komandai atstovavęs žaidėjas buvo labai įvairiapusis bei atletiškas ir pirmasis pradėjo atakuoti krepšį viena ranka šuolyje. Į „Žalgirį“ 1975–1978 m. metais grįžo jau kaip komandos vyriausiasis treneris.

Modestas Paulauskas

Įdomu, kad S. Butautas treniravo ir kitą „Žalgirio“ legendą, kuri komandai atstovavo 1962-1976 metais ir dukart padėjo iškovoti SSRS čempionato bronzos medalius. M. Paulauskas pasižymėjo atletiškumu ir gerais metimais iš vidutinės distancijos. Didžiausi pasiekimai – su SSRS rinktine, kuriai iškovota net 10 medalių. M. Paulauskas tapo komandos kapitonu ir jauniausiu visų laikų Europos čempionato naudingiausiu žaidėju.

Paulius Jankūnas

Nors Pauliaus ir negalima priskirti prie senųjų „Žalgirio“ žaidėjų, tačiau vietos geriausių krepšininkų sąraše 205 cm ūgio jis tikrai nusipelno. Tai ilgametis komandos žaidėjas, kuris komandai atstovavo net 18 metų (su vienerių metų pertrauka), 15 kartų tapo Lietuvos čempionu ir 9 kartus iškovojo šalies krepšinio taurę. Šis lietuvis – daugiausiai kamuolių Eurolygoje atkovojęs (2010) žaidėjas, vienas iš daugiausiai rungtynių (392) sužaidusių ir rezultatyviausiųjų dešimtuke (virš 3 tūkst. taškų) esantis turnyro krepšininkų.

Baigęs karjerą tapo klubo direktoriumi. Įdomu, kad „jankio“ marškinėliai kartu su minėtų M. Paulausko ir A. Sabonio bei trenerių V. Garasto ir J. Kazlausko marškinėliais iškelti į „Žalgirio“ arenos palubę.