13 lapkričio, 2023
ELTA

Ginčų dėl taršos zonų kyla visoje Lietuvoje: gyventojų ir verslo sutarimas išlieka amžinu iššūkiu abiem pusėms

Specifinę veiklą vykdančių įmonių kaimynystėje gyvenantys žmonės dėl verslo veiklos ar jai nustatomų ribojimų nevengia skųstis ne tik institucijoms, bet ir teismams. Skundų dėl įmonių skleidžiamos taršos ar dėl sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) taikomų ribojimų fiksuojama visoje Lietuvoje – tuo nepatenkinti tiek kai kurie Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai (LEZ) priklausančių įmonių kaimynų, tiek vėjo jėgainių pašonėje sklypų turintys gyventojai ar dalis šalia oro uostų gyvenančių žmonių.

Visgi tiek ekspertai, tiek politikai kylant ginčams tarp verslo ir gyventojų vienareikšmiško atsakymo neturi. Jų teigimu, verslas nėra tik nepatogus kaimynas – dažnai tai ir pagrindinis darbdavys daliai vietos bendruomenės. Be to, pažymi verslo atstovai, įmonės vis labiau linkusios bendradarbiauti su vietos gyventojais bei atsižvelgti į jų lūkesčius.

A. Romanovskis: gyventojų ir verslo gebėjimas sutarti – amžinas iššūkis

Kaip Eltai teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, nors šiuo metu tarp verslo ir gyventojų dėl taršos ar SAZ ribojimų kylantiems ginčams išspręsti teisinio reguliavimo pakanka, gyventojų ir verslo gebėjimas susitarti ir sugyventi išlieka amžinu iššūkiu.

„Iš principo manau, kad tas reguliavimas, koks yra dabar, yra subalansuotas – vietomis jis verslui yra sugriežtėjęs, vietomis tapo logiškesnis. Gal verslas ir norėtų, kad viskas būtų gerokai paprasčiau, bet yra kita pusė interesų – ir čia tas derinimas yra amžinas iššūkis“, – Eltai teigė A. Romanovskis.

Anot A. Romanovskio, pastaruoju metu verslo požiūris į santykius su gyventojais yra pasikeitęs, dažniau bandoma eiti į kompromisą. Visgi, kaip atkreipia dėmesį LVK prezidentas, atvejai ir abiejų pusių interesai turėtų būti vertinami lygiavertiškai, o tai užtikrinti – valstybės institucijų pareiga.

„Tam turime ir valstybės institucijas, kurios turėtų padėti moderuoti tuos santykius. Ideali situacija būtų, kai verslas ir gyventojai rastų sutarimą, atjaustų vienas kito problemas ir jas išklausę kažkaip sugebėtų sugyventi. (…) Politikai negali nusišalinti nuo tokių temų sprendimo“, – pridūrė LVK prezidentas.

Pasak jo, paprastai intensyvią veiklą vykdantys verslai retai kuriasi gyvenamosiose teritorijose – dažnesnis atvejis yra aplink įmones besikuriančios gyvenvietės. Kaip pavyzdžius A. Romanovskis išskiria „Vilniaus paukštyno“ Vilniaus rajone ir sostinės oro uosto atvejus – kai verslai susikūrė anksčiau nei apylinkėse pradėjo dygti gyvenamieji namai. 

„Salininkuose istoriškai ten turėjo būti sodai, o ne gyvenamos vietos, bet staiga iš tų sodų rajonas tampa gyvenamųjų namų kvartalu. Tai susiję su reguliavimo spragomis – savu laiku, laukinio kapitalizmo laikais, kada arba verslai kažką darė nežinodami, arba gyventojai statėsi būstus nebūtinai su leidimais, gal nebūtinai tose teritorijose, kur buvo galima statyti, paskui kažkur tai susiderindavo.

Tada susidaro objektyvi situacija – kažkada tai buvo sodai, dabar – gyvenamasis mikrorajonas, o lėktuvai kaip skraidė, taip skraido. Tada, be abejonės, gyventojai objektyviai yra nepatenkinti“, – sakė A. Romanovskis.

Tuo metu šiandien daliai sostinės rajono gyventojų dėl nustatytų SAZ ir keliamos taršos nepasitenkinimą keliantis „Vilniaus paukštynas“, sostinės pašonėje įsikūręs prieš daugiau nei pusę amžiaus, formavo Rudaminos gyvenvietę, primena A. Romanovskis.

„Viskas susiveda į tai, kaip gyvenamosiose teritorijose atsiranda pramoninės įmonės ar SAZ? Kaip dažniausiai būna – yra įmonė ir aplink ją pradeda kurtis gyvenvietės. (…) Nėra vienos tiesos – kad va tik verslas atėjo ir kažką padarė. Dažnu atveju žmonės nusiperka (sklypą – ELTA), nepasižiūri, gal kartais juos ir apgauna, gal savivaldos to nesužiūri ir leidžia sodus konvertuoti į gyvenamuosius kvartalus, o tada jau turi faktinę situaciją“, – sakė A. Romanovskis

„Todėl čia yra aiškios taisyklės, aiškūs žaidimo principai, kurie turėtų būti nustatomi ir verslui, kad nebūtų piktnaudžiaujama priekaištavimu ir iš gyventojų pusės“, – pridūrė LVK prezidentas.

Vilniaus rajone atsinaujinęs gyventojų ir paukštyno konfliktas pasiekė teismą

Nepaisant A. Romanovskio aiškinimo, susitarti gyventojams ir verslui neretai nepavyksta. Pastaruoju metu atsinaujino sostinės rajono gyventojų ir „Vilniaus paukštyno“ konfliktas, kuriame beveik 100 rajono gyventojų kreipėsi į teismą dėl įmonės skleidžiamos taršos ar paukštynui nustatytos SAZ reguliavimo. Dalį skundų praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas jau pradėjo nagrinėti.

Pirmą kartą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pranešimus apie planuojamus teritorinius pakeitimus Vilniaus rajono gyventojai gavo praėjusių metų rudens pradžioje.

Juodšiliuose gyvenanti Regina Savičienė – viena iš tų, kurios namas patenka į „Vilniaus paukštyno“ Dusinėnų aikštelei nustatytą SAZ. Todėl, pasak moters, šeima nusprendė kreiptis į teismą, nes savo sklype ne tik nebegali statyti naujų statinių ar renovuoti senųjų, bet turimas turtas nuvertėja bene dešimt kartų.

„Oficialiai patenku į Dusinėnų aikštelės SAZ, bet per visus mano 23 metus gyvenimo Juodšiliuose niekada čia nebuvo jokio kvapo – neturėjau nei diskomforto, nei kvapų, nei kažkokios taršos iš šitos aikštelės“, – sakė Juodšilių gyventoja.

„Ta SAZ ir jos riba turi būti ne maksimali, o nustatyta pagal realią veiklą. Kai kur yra tikrai taršu ir ten reikėtų taikyti vienokias priemones, tačiau kitos dvi, mažesnės aikštelės, neturi tos taršos, todėl tas kilometras SAZ yra grobuoniškas ir perteklinis“, – teigė Regina.

Ji taip pat pabrėžia, kad paukštyno aikštelėse vykdoma skirtinga veikla – Kalviškėse ir greta Juodšilių esančioje Dusinėnų aikštelėje auginamos vištos dedeklės, o Rudaminoje – broileriai, todėl skiriasi ir realios taršos lygiai.

„Tai mums, gyventojams prie šitų mažesnių aikštelių, (žinia apie SAZ nustatymą – ELTA) kaip bomba ant galvos nukrito – pirmiausia dėl apribojimų. (…) Neturiu planų jau nieko įsirenginėti ar statyti, bet sklypo ir namo vertė, kiek skaičiavome, jau krenta dešimteriopai“, – sakė R. Savičienė.

Ne vieną gyventoją teisme dėl paukštyno nustatytos SAZ atstovaujantis advokatas Evaldas Klimas pabrėžia, kad SAZ aplink įmonės teritoriją turėtų būti nustatyta įvertinus realią verslo skleidžiamą taršą ir maksimaliai ją sumažinus. 

„Aplinkos apsaugos teisėje yra bendrasis principas – teršėjas moka. (…) Paukštynas turi susimažinti savo SAZ per poveikio visuomenės sveikatai procedūrą iki savo sklypo ribų ir neteršti aplinkui“, – pabrėžė advokatas.

„Vilniaus paukštynas“: pagal „klaidos taisymo“ procedūrą nustatytose SAZ ribojimų gyventojams beveik nėra

Kaip Eltai teigė „Vilniaus paukštyno“ atstovai, 1 kilometro spindulio SAZ aplink paukštyno aikšteles įteisinimas inicijuotas 2021-ųjų pabaigoje. Visgi, kaip atkreipia dėmesį paukštyno komunikacijos vadovė Sandra Vičienė, kadangi įmonė savo teritorijoje veikia jau daugiau nei 50 metų, SAZ jai buvo nustatyta pagal „klaidos taisymo“ procedūrą. Todėl, pasak įmonės atstovės, į paukštyno SAZ patenkantiems gyventojų sklypams taikoma kur kas mažiau ribojimų nei numatyta įstatyme.

„Šių metų pradžioje įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos nustatė mažiau apribojimų toms SAZ, kurios nustatytos pagal vadinamąją „klaidos ištaisymo“ procedūrą. Ji taikoma tuomet, kai objektas, aplink kurį dabar būtina įregistruoti SAZ, pradėjo veikti anksčiau nei aplinkinėse teritorijose suformuoti žemės sklypai, šiandien patenkantys į SAZ. Taršos teritorija aplink „Vilniaus paukštyną“ nustatyta būtent pagal „klaidos ištaisymo“ procedūrą“, – sakė S. Vičienė.

Ji pridūrė, kad įstatyme numatytos sąlygos „klaidos ištaisymo“ atveju galioja neribotą laiką. Todėl, pasak įmonės atstovės, savininkai, kurių sklypai pateko į SAZ teritoriją, gali laisvai rekonstruoti esamus pastatus.

„Toje teritorijoje netaikomi jokie ribojimai pirkti ar parduoti žemės sklypus arba pastatus, leidžiama vykdyti ir plėtoti ūkinę ar kitokią veiklą. (…) Sklypų savininkams taikoma tik viena svarbi sąlyga: negalima keisti sklypo paskirties į kitą, kuri numatytų galimybę statyti gyvenamuosius, mokslo ar panašios paskirties pastatus“, – pažymėjo „Vilniaus paukštyno“ komunikacijos vadovė.

Tuo metu, reaguodama į gyventojų skundus dėl paukštyno skleidžiamos taršos, S. Vičienė tikina, kad verslas pastaraisiais metais ėmėsi ne vienos priemonės taršai mažinti ir artimiausiu metu į taršos mažinimo įrenginius planuoja dar investuoti.

Pasak jos, paukštynas nuosekliai mažina į aplinką skleidžiamą kvapų taršą – šalutinių gamybos produktų padalinyje jau įdiegta daugiafunkcinė oro valymo sistema – keturios filtravimo pakopos sulaiko iki 95 proc. kvapo dalelių. Anot atstovės, „sugaunama“ kvapų dalis dar padidės, nes ateityje planuojama įdiegti papildomą oro valymo sistemą.

Pasak S. Vičienės, paukščių auginimo padaliniuose sumažintas ir kvapų šaltinių skaičius: iš 56 turimų paukštidžių vienu metu naudojamos 36, o taip pat paukščių auginimo patalpose palaikoma 35 laipsnių temperatūra mažina oro drėgnumą, dėl to kur kas mažiau sklinda kvapas.

„Valymo darbai organizuojami tik darbo dienomis ir darbo valandomis, anksčiau buvusi atvira mėšlo aikštelė dabar yra uždengta, be to, stengiamasi kuo skubiau – ne ilgiau nei per parą – išvežti mėšlą. Taip pat 2022 m. baigtas nuotekų sistemos atnaujinimas. Vanduo išvalomas uždaroje sistemoje, po išvalymo jis neturi kvapo. Visuose gamybiniuose padaliniuose yra įdiegtos oro filtravimo sistemos“, – pažymėjo S. Vičienė.

Netolimoje ateityje paukštynas taip pat ketina atlikti nuolatinį oro taršos stebėjimą, įsigiję mobilią kvapų nustatymo stotį, sako įmonės atstovė.

R. Duchnevičius: savivaldybė visada stovės gyventojų pusėje

Savo ruožtu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius atkreipia dėmesį, kad „Vilniaus paukštynas“ – vienas didžiausių Vilniaus rajono darbdavių, sostinės pašonėje veikiantis daugiau nei pusę amžiaus. Ir vis dėlto, nors per 1000 darbuotojų turintį „Vilniaus paukštyną“ rajone uždaryti gali būti finansiškai skaudu, savivaldybė „visada stovės bendruomenės, gyventojų ir jų sveikatos interesų pusėje“, pabrėžia R. Duchnevičius.

„Turime verslo subjektą, kuris yra turbūt didžiausias darbdavys Vilniaus rajone ir atleisti 1000 žmonių būtų skaudu. Bet bendruomenė turi pagrįstus lūkesčius. (…) Savivaldybė, kad ir koks būtų skaudus verslo subjekto pasitraukimas, visada stovės bendruomenės, gyventojų ir jų sveikatos interesų pusėje“, – Eltai teigė R. Duchnevičius.

Anot rajono mero, sprendžiant gyventojų ir verslo konfliktą savivaldybė yra pasirengusi tarpininkauti, taip pat – parengti aiškesnes gaires ir atmintines gyventojams su dėl SAZ jų sklypams galiojančiais apribojimais.

„Galime bendrauti su viena, su kita puse, teirautis, ką, pavyzdžiui, daro verslas, kaip jie planuoja vieną ar kitą dalyką tobulinti, kaip jie bendrauja su gyventojais. (…) Taip pat savivaldybės administracijai yra duotas pavedimas padaryti atmintinę, kuri neklaidintų gyventojų ir pristatytų, ką jie gali daryti ir kokia mūsų pozicija vienu ar kitu atveju“, – sakė rajono meras.

Nepasitenkinimą kelia ir ribojimai dėl vėjo jėgainių

Ginčų tarp sklypų savininkų ir verslo kyla ir dėl kaimynystėje rengiamų energetikos objektų. Kaunietė Jūratė šią vasarą sulaukė pranešimo, kad greta jos šeimos sklypo Kėdainių rajone ketinama statyti vėjo jėgainę. Pasak moters, laišką išsiuntusi įmonė nurodė, kad sklypo savininkas dėl gretimame sklype ketinamos vykdyti verslo veiklos per 20 darbo dienų turi teisę raštu išreikšti savo nepritarimą. Minėtam terminui dėl prieštaravimo teikimo praėjus ir tokio dokumento iš sklypo kaimynų nesulaukus, traktuojama, kad gyventojas sutinka su jo kaimynystėje planuojama vykdyti veikla, įmonės paaiškinimu dalijosi Jūratė.

Moters gautame laiške nurodoma, kad šeimos sklypas patenka į „teritoriją aplink planuojamą statyti vėjo elektrinę, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“. Todėl tokiu atveju, kaip teigia įmonė, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, būsimos vėjo jėgainės kaimynystėje, vieno jėgainės stiebo aukščio spinduliu, nebus galima statyti sodo, gyvenamosios paskirties namų, viešbučių ar kultūros, švietimo, sporto, poilsio bei gydymo paskirties pastatų.

„Išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą SAZ leistinos paskirties pastatuose, ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms“, – nurodoma pranešime.

Anot Jūratės, jos sesei ir jai tai buvo netikėta žinia, nes turimą žemės plotą šeima planavo ateityje vienaip ar kitaip panaudoti.

„Sesė buvo mąsčiusi ten gal ir kokį sodybos verslą kurti ar, galų gale, vaikams palikti tą sklypą kada nors ateityje. Bet dabar ten nieko nebegalėtume statyti ir niekas tokios žemės apskritai nebepirktų“, – Eltai teigė Jūratė.

„Jie, manau, tokiu būdu tiesiog bando nepirkti tiek žemės, kiek reikia jėgainei“, – retoriškai svarstė moteris. Ji pridūrė, kad šeima vėjo jėgainę ketinančiai vystyti įmonei išsiuntė prieštaravimą ir kol kas daugiau teisinių veiksmų nesiėmė.

Kaip reaguodama į situaciją teigia Energetikos ministerija (ENMIN), pagal esamą tvarką, vėjo jėgainių vystytojas privalo gauti pastatų arba veiklą sklype jau pradėjusių savininkų, esančių nuo 1 iki 4 stiebo aukščių atstumu, sutikimus. Tačiau jei tokiu atstumu esančio sklypo savininkas jokios veiklos – pavyzdžiui, statybų – nevykdo ir nėra pradėjęs, vystytojui užtenka sklypo savininką informuoti, nurodo ministerija.

Taip pat pažymima, kad jei gretimuose sklypuose prie ketinamos statyti vėjo jėgainės jau yra gyvenamųjų pastatų ar sklypų, jos vystytojas privalo gauti jų savininkų, esančių 1 jėgainės stiebo atstumu, sutikimą statyboms.

„Visi suprantame, jog tokiu atstumu jėgainės ir matomos, ir gali būti girdimos, ir gali mesti šešėlį, todėl vystytojo pareiga gaunant šiuos sutikimus susitarti, kaip jis šiuos nepatogumus išspręs“, – nurodė ministerija.

Pasak ENMIN, panašus principas taikomas ir atvirkštine tvarka – jei kaimynystėje jau veikia vėjo elektrinė, naujos statybos ir veiklos kaimynystėje esančiuose sklypuose galimos tik suderinus jas su elektrinės savininku.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant skatinti atsinaujinančią energetiką regionuose, sukurtos sąlygos vystytojams dalintis savo sėkme su vietos bendruomenėmis.

„Elektrinių vystytojams nutarta taikyti gamybos įmoką, kuri bus išmokama vietos bendruomenėms, kas užtikrins bendruomenių projektų finansavimą. Priimta, jog AIE gamintojai bendruomenėms skirtų apie 3 proc. nuo į tinklą patiektos elektros kiekio“, – pridūrė ENMIN.


1 kovo, 2024

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

1 kovo, 2024

Nutirpus sniegui ir šylant orams prasideda aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams. Keliuose jau pastebime dviračių transporto priemonių mėgėjus – dviratininkus […]

1 kovo, 2024

Daugelis vaikų šiandien internete „gimsta“ dar gerokai iki pradėjimo vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo […]

1 kovo, 2024

Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Lietuvos kariuomenė ramina, kad karas šiandieną šaliai negresia. Visgi, pabrėžia ji, kad ruoštis tokiam scenarijui yra […]

1 kovo, 2024

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant […]

Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Seime apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Pirmoji vieta atiteko startuoliui […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 vasario, 2024

Penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

28 vasario, 2024

Domitės terminuotu indėliu? Tai puikus būdas norint sutaupyti ar apsaugoti santaupas nuo infliacijos. Terminuotas indėlis yra priskiriamas žemos rizikos investicijoms. […]

28 vasario, 2024

Kelionės gali būti įtemptos ir varginančios, ypač jei keliaujate į nepažįstamas vietas arba planuojate ilgą kelionę kitoje šalyje. Tačiau automobilių […]

28 vasario, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2023 m. veiklos rezultatų pristatyme. Jame aptarti pastarųjų metų […]

28 vasario, 2024

Nuo kovo mėn. tarpmiestiniuose maršrutuose keleivius su specialiaisiais poreikiais veš 10 tam parengtų autobusų, praneša tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) […]