Grąžinant daugiau mokinių į mokyklas, savivaldybės ragina nežaisti visuomenės lūkesčiais, o vertinti realią situaciją
Vyriausybei rengiantis sprendimams grąžinti į mokyklas 5-11 klasių mokinius savivaldybės ragina nesukelti nepagrįstų visuomenės lūkesčių, o įvertinti visas praktines šio žingsnio puses ir suteikti daugiau pasirinkimo spręsti pačioms savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms.
Šis klausimas buvo aptartas praėjusią savaitę vykusiame švietimo, mokslo ir sporto bei sveikatos apsaugos ministrų pasitarime su savivaldybių vadovais, tačiau merai, nors ir pritardami šiam tikslui, iškėlė daug klausimų dėl mokinių grąžinimo į mokyklas įgyvendinimo galimybių.
„Sutinkame, kad būtų idealu grąžinti į mokyklas ir likusius mokinius: matome ir girdime visas neigiamas nuotolinio ugdymo pasekmes, kurias patiria šie vaikai ir jų tėvai. Tačiau savivaldybės jau ne pirmą mėnesį praktiškai įgyvendina pandemijos valdymo sprendimus, todėl kad ir kaip norėtume, jog gražūs siekiai taptų tikrove, iš anksto atsakingai sakome, kad visus vaikus grąžinti į mokyklas tą pačią dieną ar savaitę bus labai sudėtinga, o kai kur ir neįmanoma,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pagrindinės priežastys, kurias merai įvardino ministrams, yra tai, kad net jei visiems mokiniams pakaks testų, o laboratorijos spės juos apdoroti, mobilieji punktai ir visuomenės sveikatos specialistai negalės per savaitę priimti tiek daug mėginių.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, Vilniuje 5-11 klasių mokinių būtų apie 40 tūkstančių, Kauno miesto duomenimis – apie 18 tūkstančių.
„Viena vertus, visuomenei pristatomi labai laukiami pokyčiai, kita vertus – savivaldybėms ketinama įduoti geležines klumpės, kurias reikia per kelias savaites sunešioti,“ – situaciją apibūdina LSA prezidentas M. Sinkevičius.
Tiek sostinėje, tiek Kaune šiuo metu į mokyklas dar neina visi pradinukai.
„Kaune vis dar negalime sugrąžinti visų pradinukų – Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra pateikusi tėvų sutikimo formos, nėra veikiančios sistemos su skenuojamais kodais, negauname mėginių ištyrimui priskirtos laboratorijos bei pakankamai terpių tyrimams. Turime 90 visuomenės sveikatos specialistų, tačiau jau dabar du trečdaliai jų dirba su ugdymo įstaigomis testuodami pradinukus ir abiturientus. Tokia yra realybė, todėl labai norėtųsi, kad į ją atsižvelgtų ir Vyriausybė priimdama naujus sprendimus bei sukeldama visuomenės lūkesčius,“ – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Ji pažymėjo, kad jau dabar kilęs didelis mokinių tėvų nepasitenkinimas, kad vieni vaikai mokosi, kiti tokių galimybių dar neturi. Bendruomenės kaltina savivaldybes, kurios vykdo sprendimus, tačiau neturi tam tinkamų sąlygų ir išteklių.
Merai taip pat pabrėžia, kad masinis mokinių testavimas per trumpą laiką taptų iššūkiu ne tik didiesiems miestams, bet ir mažesnėms savivaldybėms.
„Skubotų sprendimų, ypač kai kalbame apie vaikus, negalime vertinti pozityviai. Šiuo metu atrodo, kad nuo vieno kraštutinumo, kai viską draudžiame, skubame prie kito, kai staiga viską paleidžiame,“ – sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Savivaldybių vadovai siūlo, jog priimant sprendimus grąžinti daugiau mokinių į mokyklas savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms būtų palikta teisė spręsti, kada ir kaip tai padaryti. Taip būtų galima sudėlioti realius grafikus atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės užsikrėtimų paplitimą, testavimo pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius.
