Iš Klaipėdos keliones pradėjo dar vienas naujas keltas

Balandžio 29 d. į pirmąjį reisą iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną išplaukė „Luna Seaways“ – naujas pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus DFDS keleivinis-krovininis keltas, išsiskiriantis dydžiu ir dar didesniais patogumais.

Tai jau antrasis naujas DFDS laivas Lietuvoje šiemet. Jo keltas-dvynys „Aura Seaways“ keleivius ir krovinius tarp Lietuvos ir Švedijos pradėjo aptarnauti metų pradžioje.

„Antrojo kelto „įdarbinimas“ Klaipėdos-Karlshamno maršrute užtikrins vienodą – aukštesnės kokybės – krovinių ir keleivių aptarnavimo standartą Švedijos koridoriuje, kurio pajėgumas, galima sakyti, išaugo trečdaliu. Taip pat labai svarbu, kad naujieji laivai geriau atliepia mūsų tvarumo ambicijas iki 2030 metų 45 proc. sumažinti CO2 emisiją. Keltų  CO2 išlakos vienai perkeliamai puspriekabei – 20 proc. mažesnė nei iki šiol šioje linijoje dirbusių mūsų keltų“, – sako DFDS viceprezidentas, Baltijos regiono vadovas Anders Refsgaard.

„Tai išties įspūdingo dydžio keltai, suteikiantys išskirtinį patogumą keleiviams. Jų atsiliepimai apie pirmąjį – „Aura Seaways“ – puikūs. Šie keltai tylūs ir erdvūs, o malonią kelionę užtikrina patogios kajutės, jaukios barų ir restoranų erdvės. Kalbant apie krovininę talpą, šiuo metu Baltijos jūroje abu keltai yra ko gero didžiausi ro-pax tipo laivai, galintys plukdyti po 4,5 km ilgio automobilių eilę“, – pasakoja Robertas Kogelis, aptarnavimo ir pardavimų laivuose direktorius Baltijos jūroje.

Pusantro mėnesio kelionė į Lietuvą

„Luna Seaways“ kelionė iš laivų statyklos Kinijoje iki Klaipėdos truko 47 dienas. 19 įgulos narių iš Lietuvos į keltą įlipo Pietų Korėjos uoste Busane. Kompanija, siekdama taupyti degalus ir tausoti aplinką, priėmė sprendimą didžiąją 13 000 jūrmylių dalį įveikti naudojant tik vieną iš keturių pagrindinių kelto variklių.

„Luna Seaways“ kapitonas Mindaugas Nosavičius dalijasi savo įspūdžiais apie kelto parplukdymą į Klaipėdą: „Džiaugiuosi, kad kelionė buvo sėkminga. Daug teko paplušėti ruošiant laivą darbui Baltijos jūroje. Natūralu, turėjome ir šiokių tokių iššūkių. Štai Maltoje prie „senosios“ įgulos prisijungė 14 naujų narių iš Lietuvos. Vakarop pakilo vėjas, didėjo bangos, todėl turėjome pakelti inkarą ir manevruoti, kad užstotume vėją, ir įgulos nariai galėtų saugiai įlipti į laivą“.

Kapitono prisiminimuose liks ir piratų išpuoliais garsėjančios zonos – Adeno įlankos tarp Jemeno ir Somalio krantų iki pat Eritrėjos pakrančių – perplaukimas. „Šiame kelyje mus lydėjo speciali ginkluota apsauga. Laikantis rekomendacijų, atvirų denių bortai buvo aptverti spygliuota viela, visos durys – užrakintos, išjungta didžioji dalis šviesų, iliuminatoriai aklinai užklijuoti neperšviečiama medžiaga, kad keltas naktį skleistų kuo mažiau šviesos“, – prisimena M. Nosavičius.

Daugiau patogumų vilkikų vairuotojams

Naujuosius keltus aptarnaus po dvi įgulas iš Lietuvos. Kiekvienoje jų – po 53 narius. „Mūsų keltais keliasi daugybė vilkikų vairuotojų, todėl labai džiaugiamės, galėdami pasiūlyti jiems daugiau patogumų. Vairuotojams naujuosiuose keltuose įrengta atskira zona, vadinama „Road Kings Club“. Joje vairuotojai gali naudotis atskiru savitarnos restoranu, baru, poilsio zona“, – sako R. Kogelis.

Keliaujantys „Luna Seaways“ ir „Aura Seaways“ čia ras tris restoranus, tris barus, parduotuvę, vaikų žaidimo kambarį, erdvias viešąsias zonas.

Naujieji keltai neturi sėdimų vietų salono – visi keleiviai keliauja dvivietėse arba keturvietėse kajutėse.

Keltai tarp Švedijos ir Lietuvos plaukioja kasdien. Išvykę vakare, po 11 valandų kelionės paskirties uostą jie pasiekia ryte.

DFDS visoje Europoje valdo virš 20 keltų maršrutų (9-iais jų gabenami ir keleiviai). Per metus kompanija perveža daugiau nei 5 mln. keleivių. Baltijos jūroje šiuo metu plaukioja 7 DFDS keltai, aptarnaujantys keturis maršrutus: iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija), Karlshamną (Švedija), Kiogė/Fredericiją (Danija) bei iš Paldiskio (Estija) į Kapelskarą (Švedija).