Pasvalio kraštiečių bendrijos iniciatyva Pasvalio krašte įamžinamas išnykusių kaimų atminimas. Neturint vilčių atkurti kaimus, svarbu yra „prikelti“ jų vardus, kad žmonės suprastų, koks turtingas ir įvairus vietovardžiais buvo mūsų kraštas. Juk išnyko tik kaimai, o juose gimę ir gyvenę žmonės tebėra savo gimtinės vaikai, atmintyje nešioja prisiminimus.

Saločių seniūnija jau įamžino 23 išnykusius kaimus, tiek, kiek jų suskaičiuota šiame krašte. Vasarą paminklinis akmuo atidengtas Raubonių kaime. O štai lietingą spalio savaitgalį salotiečiai susibūrė miestelio parke, prie ką tik sukurto paminklo Saločių apylinkių kaimams. Gražuolis lauko akmuo, į parką atkeliavęs iš ūkininko Jono Mikelėno laukų, pakluso skulptoriaus Valiaus Remeikos rankoms, metalinę saulutę pagamino Donatas Prėnas. Paminklą pašventino Saločių parapijos klebonas ats. kpt. Jonas Tamošiūnas. Kaimų atminimo popietė tęsėsi jaukioje medžiotojų oloje čia pat parke. Sveikinimo žodžius tarė kraštiečių bendrijos pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas, Seimo narys Antanas Matulas. Saločių seniūnas Algimantas Mašalas padėkojo prisidėjusiems prie šios iškilmingos dienos. Linksmino miestelio kapela „Tindi riuška“ ir iš Akmenės atvykę bičiuliai. Kulinarinio paveldo gaminiais – cepelinais ir kaimišku alumi – vaišino vietiniai gamintojai.

Tą pačią dieną ir su tokiu pačiu tikslu žmonės skubėjo į Žilpamūšio parką. Vienuolikos kaimų vardai papuošė paminklinį akmenį. Šaltiniuose ir žmonių atsiminimuose pavadinimus surinko bendruomenės pirmininkė Janina Katauskienė. Su seniūnijos pagalba riedulys atsidūrė parke, granito lentą padarė meistras Antanas Tamošauskas. Lietus paragino iškilmių dalyvius sueiti į mokyklą, kur kaimo žmonės susirinko į kasmetinį rudens sambūrį. Skambėjo dainos, liejosi atsiminimai, sveikinimai. Pasvalio krašte jau įrengta apie dešimt išnykusių kaimų atminimo vietų.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos informacija