Dėl didelių liūčių Vyriausybė šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją
Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė trečiadienį valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šią vasarą Lietuvoje kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį.
Ministerijos teigimu, ilgas lietingas laikotarpis turėjo didelių padarinių žemės ūkio sektoriuje.
Ekstremaliąją situaciją paskelbusių savivaldybių preliminariais duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino vidutiniškai nuo 50 iki 70 proc. derliaus (iš viso apie 7905,76 ha).
Anot ŽŪM, dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo nukentėjo skirtingi žemės ūkio augalai, pavyzdžiui, žieminiai kviečiai, bulvės, dalis derliaus yra žuvę, o likusios dalies kokybė sparčiai prastėja, vėluoja derliaus nuėmimas.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasinaudoti išlygomis netaikyti sankcijų žemdirbiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Už ūkininkų patirtą žalą bus skiriama parama iš valstybės rezervo.
A. Palionis: ūkininkams bus galima atidėti dalį įsipareigojimų
Laikinojo žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio teigimu, ekstremalios situacijos valstybės mastu paskelbimas kai kuriuos ūkininkų įsipareigojimus leis nukelti iki vasaros pabaigos.
„Įsipareigojimų vykdymas prasideda nuo rugpjūčio 15 d., jeigu žiūrėtume iš sankcijų (ūkininkams – ELTA) pusės – kam yra ir ministro įsakymas paruoštas, kokių galima bus nukelti įsipareigojimų vykdymą, kokie įsipareigojimai iki rugpjūčio 31 d. nukeliami“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį teigė jis.
„Savivaldybės skelbia ekstremaliąją situaciją. Tikriausiai daug kam kyla klausimų, gal užtenka savivaldybės, bet tie patys krituliai kartais neapima visos savivaldybės teritorijos, apima dalį. (…) Dėl to ir norim, tai būtų paskelbta valstybės mastu“, – sakė viceministras.
A. Palionio teigimu, valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija mažintų administracinę naštą ūkininkams.
„Bet kuri savivaldybė, paskelbusi ekstremalią situaciją, (…) turi komisijas, tą nuostolį ūkininkas neša į savivaldybę ir komisija vertina, ar nuostolis patirtas, ir iš valstybės rezervo yra kompensuojama”, – pridūrė jis.
Pasak ŽŪM, šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie ūkininkų patirtą žalą, vertina nuostolius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ilgas lietingas laikotarpis šiaurinių rajonų savivaldybėse pradėtas fiksuoti nuo gegužės pabaigos, o vėliau ir kituose Lietuvos rajonuose, pavyzdžiui, Anykščių, Pakruojo, Rokiškio, Utenos, Zarasų, Joniškio, Švenčionių, Biržų, Ignalinos, Pasvalio, Kelmės, Radviliškio, Molėtų, Vilniaus, Kaišiadorių, Šalčininkų, Varėnos ir Trakų rajonuose.
Šalyje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pritarė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Vyriausybė gegužės mėnesį taip pat paskelbė nacionalinio lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
