Europos Tarybos ekspertai: Lietuvos savivaldybių finansinis savarankiškumas vis dar pernelyg ribojamas
Perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos galimybės didinti savo pajamų šaltinius riboja Lietuvos savivaldybių finansinį savarankiškumą, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai konstatuojama Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso parengtose Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijose, kurios buvo pristatytos balandžio 16 dieną Vilniuje vykstančiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) kasmetiniame narių atstovų suvažiavime.
Ataskaitą rengę Europos Tarybos ekspertai pažymi, kad Lietuvos savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja perteklinis nacionalinio lygmens reguliavimas savivaldybių funkcijų srityse. Savivaldybės taip pat išlieka priklausomos nuo valstybės dotacijų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o joms skiriami finansiniai ištekliai ne visada atitinka joms pavestų funkcijų apimtis, sudėtingumą ir teisinę atsakomybę.
„Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei stiprinti savivaldybių fiskalinį savarankiškumą ir užtikrinti, kad savivaldybių finansiniai ištekliai būtų pakankami ir proporcingi jų kompetencijoms,“ – pristatydamas monitoringo išvadas teigė Lietuvoje viešintis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso generalinis sekretorius Mathieu Mori.
Lietuvos savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro tik apie 17-20 procentų jų biudžeto, o likusią pajamų dalį nustato Vyriausybė ir Seimas. Tokį nuolatinį fiskalinį disbalansą fiksuoja ir ES institucijos, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad nepaisant stabilių pajamų Lietuvos savivaldybių savarankiškos pajamos yra vienos mažiausių ES.
„Nors vienas esminis teigiamas pokytis įvyko – savivaldai buvo perduota teisė disponuoti valstybės žeme, likusios Europos Tarybos ekspertų išvados kartojasi ne vienerius metus. Tai rodo įsisenėjusias problemas ir sisteminį požiūrį į savivaldą, kurią neva vis dar reikia kontroliuoti nepaisant gyventojų jai suteikto pasitikėjimo mandato. Tuo tarpu didesnis savivaldybių savarankiškumas yra logiškas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir realiai stiprintų visą valstybę bei didintų pilietinį atsparumą,“ – pažymi LSA prezidentas Audrius Klišonis.
LSA teigimu, viena svarbiausių sąlygų savivaldybių savarankiškumui būtų galimybė pačioms bent iš dalies reguliuoti pagrindinį savo pajamų šaltinį – GPM ir pilnai nepriklausyti nuo centrinės valdžios sprendimų. Valstybė taip pat turėtų pilnai finansuoti savivaldybėms deleguotų funkcijų įgyvendinimą, nes dabar šį trūkumą savivaldybės nuolat priverstos dengti iš savo ir taip ribotų savarankiškųjų pajamų.
Europos Tarybos ekspertai atkreipia Lietuvos valdžios institucijų dėmesį ir į nepagrįstai ribojamas savivaldybių skolinimosi galimybes, kurias rekomenduojama didinti.
Kaip ir ankstesnių metų ataskaitose, taip ir šiemet kongresas rekomenduoja suteikti LSA teisę kreiptis į administracinius teismus bylose, susijusiose su vietos savivaldos teisėmis. Taip pat siūloma suteikti specialų teisinį statusą Vilniui, pripažįstant jo išskirtines sostinės funkcijas.
Rekomendacijos buvo patvirtintos Strasbūre kovo 30 – balandžio 2 dienomis vykusioje Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 50-ojoje sesijoje.
Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas yra institucija, atsakinga už demokratijos situacijos vertinimą vietos ir regionų lygmeniu 46 šalyse narėse. Skelbdamas monitoringo ataskaitas kongresas vertina, kaip šalyse narėse įgyvendinamos Europos Vietos savivaldos chartijos nuostatos. Ši chartija Lietuvoje ratifikuota 1999 metais.
