J. Bidenas: Ukrainos kelias į NATO nebus „lengvas“
Jungtinės Valstijos netaikys jokių specialių mechanizmų, kad Ukraina įstotų į NATO karinį aljansą, nepaisant Rusijos invazijos, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes neketiname to palengvinti“, – teigė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono. Šie komentarai išsakyti prieš liepos mėnesį Lietuvoje įvyksiantį NATO vadovų susitikimą.
Aljanso lyderiai siekia žengti simbolinį žingsnį ir Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Susitikime Kijevui bus suteikta lygiateisiškesnė vieta prie derybų stalo „konsultuotis ir spręsti saugumo klausimus“, sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pridūrė, kad nors viršūnių susitikime NATO stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kijevo narystę nebus kalbama.
„Per Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galėtume priartinti Ukrainą prie NATO, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Esu įsitikinęs, kad rasime tinkamą sprendimą ir konsensusą.“
Rytų Europai priklausančios NATO šalys siekia, kad būtų parengtas geresnis Ukrainos narystės planas, tačiau pagrindinės sąjungininkės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nėra linkusios peržengti 2014 metais duoto migloto pažado, kad Kijevas vieną dieną įstos į NATO.
Tačiau penktadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad gali būti sušvelninti kai kurie narystės reikalavimai, jei Ukraina galiausiai bus pasirengusi prisijungti.
Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, NATO šalys jau perdavė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių.
Visgi kai kurie NATO lyderiai nerimauja, kad narystės išplėtimas įtraukiant Ukrainą gali padidinti tiesioginės aljanso konfrontacijos su Rusija kare tikimybę.
Balandžio mėnesį Suomija tapo 31-ąja NATO nare, o Švedijos prašymą prisijungti prie aljanso stabdo Turkija. Ankara kaltina Švediją suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais.
Šeštadienį J. Bidenas taip pat sulaukė klausimo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, esą Maskva dislokavo branduolinius ginklus artimos sąjungininkės ir kaimynės Baltarusijos teritorijoje.
„Apie tai esu kalbėjęs daugybę kartų. Tai visiškai neatsakinga“, – sakė J. Bidenas žurnalistams karinėje bazėje netoli Vašingtono, pakeliui į Filadelfiją, kur ruošėsi sakyti kalbą.
Prezidento komentarai atkartojo valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno, kuris diena anksčiau Baltarusijos sprendimą priimti ginklus pavadino „provokuojančiu“, žodžius.
