Jei ne užsienyje gyvenantys lietuviai, kūdikių namų vaikai šustų palutėse
„Esame be galo dėkingi nuolatiniams mūsų rėmėjams iš Norvegijos – Ingai Sevareid ir Miroslavui Vitkauskui! Ačiū jums!“, – savo „Facebook“ puslapyje dėkoja Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Viktorija Grežėnienė. Nuotraukoje – šimtai pakuočių, kuriose maždaug 6 tūkst. sauskelnių. Tokią siuntą kūdikių namams Inga ir Miroslovas atgabena 3–4 kartus per metus.
Norvegijoje 41 metų I.Sevareid gyvena nuo 2004 metų. Ten sukūrė šeimą su norvegu, susilaukė dviejų vaikų, be to, kartu auga ir Ingos sūnus iš pirmosios santuokos.
„Kai pradėjau gyventi geriau, panorau dalintis. Man malonu daryti gerą, ypač vaikams“, – pasakoja moteris.
Giminaitės į Norvegiją atvykusi aplankyti pusseserė iš Vilniaus papasakojo Ingai apie kūdikių namus, kurių direktorę pažinojo. Inga nedelsdama susisiekė su V.Grežėniene ir iškart pajuto užsimezgusį ryšį.
„Tai – labai šiltas, organizuotas žmogus – fantastiška moteris!“ – komplimentų direktorei, su kuria susipažino prieš trejus metus, negaili Inga.
Aukos už vaikų piešinius
I.Sevareid teiravosi, ko labiausiai trūksta kūdikių namuose be tėvų meilės augantiems vaikams. Ir išgirdo sau netikėtą atsakymą – sauskelnių.
Norvegijoje, kur viskas žvėriškai brangu, sauskelnės kainuoja kone dukart pigiau nei Lietuvoje – tereikėjo prasimanyti pinigų.
„Artėjo Kalėdos, o jų metu vyksta įvairiausios mugės. Paprašiau Viktorijos, kad man atsiųstų vaikų piešinių. Pasigaminau plakatą, kuriame norvegiškai paaiškinau, kad renku aukas vaikų namams Lietuvoje. Kiek kas norėjo, tiek tas aukojo, o už auką gaudavo po piešinį“, – prisimena Inga.
Pirmosios mugės metu ji surinko apie 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus vaikams pirko ne tik sauskelnių, bet ir drėgnų servetėlių, vitaminų, žuvies taukų.
Remia transportu, skiria lėšų
M.Vitkauskas dirbti į Norvegiją važinėja nuo 1999 metų. Anksčiau tris mėnesius dirbdavo užsienyje, mėnesį gyvendavo su šeima Lietuvoje. Dabar namo grįžta vos kelioms dienoms maždaug kas pusantro mėnesio. Tiesa, visą vasarą žmona ir du sūnūs leidžia su Miroslavu Norvegijoje.
„Vyresnėlis dabar vienuoliktokas, mokyklą kitąmet baigs Lietuvoje, o studijuoti planuoja užsienyje. Tada mes su 11 metų sūnumi greičiausiai nuolat apsigyvensime Norvegijoje – čia geresnės socialinės garantijos“, – aiškina M.Vitkauskas.
Jis, kaip ir Inga, kilęs iš Trakų rajono. Juodu seniai vienas kitą iš matymo pažinojo, tačiau prieš metus ėmė bendradarbiauti – 42 metų Miroslavas prisijungė prie Ingos socialinės iniciatyvos.
„Iš pradžių rėmiau transportu, parveždamas siuntinius į Lietuvą, bet nuo praėjusių metų pavasario prisidedu ir finansiškai – per mėnesį skiriu apie 25 eurus“, – sako vyriškis.
Pagalvoja apie įsivaikinimą
Prie Ingos sumanymo sauskelnėmis remti mažuosius kūdikių namų gyventojus prisideda ir norvegų šeima – Grete Teigland su sūnumi Kristofferiu. Juodu kas mėnesį perveda apie 60 eurų.
Už paaukotus pinigus perkamos sauskelnės. Su tokiu kroviniu į Lietuvą keliskart per metus grįžta Miroslavas.
„Man buvo labai įdomu užsukti į kūdikių namus – ten labai daug šilumos ir jaukumo, Viktorija stengiasi vaikams sukurti gražią aplinką – ten gera energija, – sako M.Vitkauskas ir prasitaria netgi pagalvojantis apie įsivaikinimą. – Auginame du sūnus, svajojame apie dukrą.“
Miroslavo žmona skatina vyro gerumą ir, kai reikia, pagelbsti pervežti siuntinius: „Būna, kad ne aš, o mano draugas parveža siuntinius ir pristato namo žmonai, o ji automobiliu nugabena į kūdikių namus.“
Nori, kad tikslai augtų
I.Sevareid trokšta, kad jos asmeninė iniciatyva išvirstų į didesnius tikslus, prie kurių prisijungtų ir kiti Haugesiunde gyvenantys lietuviai – bendruomenė čia palyginti nemaža.
„Ketinu susisiekti su bendruomenės pirmininke, tikiuosi, pavyks drauge nuveikti ką nors reikšmingo. Kiek žinau, Bergeno bendruomenė kasmet į Lietuvą siunčia didžiulį automobilį su dovanomis vargingai gyvenančioms šeimoms“, – kalba Inga.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė V.Grežėnienė neslepia dėkingumo: „Sauskelnės mums – neišvengiama būtinybė. Mėnesiui mums reikia apie 7000 vienetų, o tai – didžiuliai kiekiai. Be žmonių paramos ir pagalbos būtų išties labai sudėtinga. Ačiū jiems! Ir darbuotojams lengviau, ir vaikų užpakaliukai sausi.“
Sauskelnių siuntų kūdikių namai sulaukia ir iš Anglijos, Airijos, kelis kartus per metus didžiules siuntas atgabena Čikagos lietuvių bendruomenė.
„Paremia ir Lietuvos verslininkai, geri žmonės – taip ir susirenkame, nes lėšų sauskelnėms biudžete nėra numatyta. Atėjusi čia dirbti prieš trejus metus kūdikius radau palutėse, man tai buvo siaubinga: iškart ėmiau skambinti draugams, pažįstamiems. Mums ir vienas pakas yra daug“, – pažymi V.Grežėnienė.
100 įstaigų, 4 tūkst. pamestinukų
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 88 mažyliai. Namuose dirba 140 žmonių, iš jų administracijoje – vos penki. Visa kita sudaro auklėtojos, auklytės, slaugytojos, specialistai ir ūkio dalis. Personalui talkina 35 savanoriai.
97 šalies vaikų globos institucijose auga 3821 vaikas. Iš jų 288 vaikai auga kūdikių namuose.
2014 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 65 Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros ir 6 nesusituokę asmenys įvaikino 77 be tėvų globos likusius vaikus. Įvaikintos 38 mergaitės ir 39 berniukai. 63 įvaikinti vaikai – iki 3 metų, 11 vaikų – nuo 4 iki 6 metų, 1 vaikas – iš 7–9 metų amžiaus vaikų grupės ir 2 vaikai – 10–14 metų.
48 Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių šeimos įvaikino 70 be tėvų globos likusių vaikų. 33 šeimos įvaikino po 1, dešimt šeimų – po 2, trys šeimos – po 3 ir dvi šeimos – po 4 vaikus.
