Literatūrinė popietė „Duonos kelias“ muziejuje „Duonų duona“
Vasario 5-oji – duonos globėjos Šv. Agotos diena. Nuo seno tikima, kad tądien bažnyčioje pašventinta duona gali apsaugoti nuo ligų, nelaimių ir gaisrų, nuo blogos akies, o bičių šeimas – nuo išsiskraidymo spiečiais. Kilus gaisrui, gabalėlis duonos būdavo metamas į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duona būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų, o prasidėjus audroms, perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje perkūnui atbaidyti. Motinos, išleisdamos į kariuomenę sūnus, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad ji sergės nuo visokio blogio.
Šiemet Grendavės bibliotekos popietė „Duonos kelias“ įsiliejo į tradicinį duonos kepimo renginį, organizuojamą Grendavės seniūnijos bendruomenės „Žiburys“ pirmininkės Miglės Dalgedaitės. Muziejuje „Duonų duona“ besikūrenančio pečiaus šiluma ir duonos kvapas sujungė visus bendrystei. Kiekvienas dalyvis savo rankomis formavo duonos kepalėlius, kurie buvo kepami senoviniame pečiuje. Ką tik iškepusią duoną, pašventinus Onuškio klebonui Algimantui Gaidukevičiui, galima buvo pavadinti Šv. Agotos duona. Klebono pasakojimas apie šventąją krikščionių kankinę Agotą bei liudijimai apie tai, kaip šventintos duonos dėka buvo išgelbėtos žmonių gyvybės, prikaustė susirinkusiųjų dėmesį. Renginio metu buvo kalbama apie sunkų ir sudėtingą duonos kelią – nuo grūdo iki kepalėlio, skaitomos R. Bagdonaitės knygos „Duonos kelias“ ištraukos. Dronų pilotas, archeologijos mėgėjas Gytis Juodėnas papasakojo apie neseniai aptiktus piliakalnius ir pilkapius Lietuvoje. Seimo narys Antanas Nedzinskas muziejui padovanojo Lietuvos Nepriklausomybės akto kopiją. Vakaro dalyvius linksmino Trakų kultūros ir meno centro Grendavės vokalinis moterų ansamblis „Versmė“ ir Tiltų kaimo kapela, vadovaujama Vaivos Neteckienės. Grendavės kultūrinių renginių organizatorius Vytautas Lekevičius drauge su Migle Dalgedaite priminė šventės dalyviams duonos kepimo eigą, pristatydami nuotaikingą muzikinį spektaklį „Kaipgi kaip gis to betrūko!“.
Šiuolaikinėje visuomenėje duona nebėra apipinta tokia gausybe prietarų ir mitų, tačiau vis dėlto ji išlieka svarbia lietuvių kultūros dalimi, simbolizuojančia ne tik praeitį, bet ir tautinį tradicijų tęstinumą. Namai, kuriuose užtenka duonos, laikomi pilnais, nes duona – įkvėpimo šaltinis ir parama, o jos kvapas – vienas iš pagrindinių, iškylančių mūsų prisiminimuose.
