JT perspėja dėl klimato kaitos keliamo pavojaus sveikatai

Klimato kaita ir su ja susijusios stichinės nelaimės ir ekstremalus karštis kelia pavojų sveikatai, ketvirtadienį pranešė JT, paragindamos kurti ir į visuomenės sveikatos politikos gaires integruoti tobulesnes perspėjimo sistemas.

„Klimato kaita grasina nubraukti dešimtmečiais dėtas pastangas gerinti žmonių sveikatą ir užtikrinti jų gerovę, ypač labiausiai pažeidžiamose bendruomenėse,“ – pranešė Jungtinių Tautų pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO).

PMO teigimu, informacija apie klimatą nėra pakankamai integruota į sveikatos paslaugų planavimo procesą.

„Mokslinė pažangioji patirtis ir ištekliai gali padėti atkurti pusiausvyrą, tačiau jie nėra pakankamai prieinami ar naudojami,“ – nurodė organizacija.

PMO pasaulinėje Klimato paslaugų būklės ataskaitoje rašoma, kad būtina rengti specializuotą klimato informaciją, padėsiančią sveikatos apsaugos sektoriui kovoti su ekstremaliais klimato reiškiniais ir prasta oro kokybe, spręsti su infekcinėmis ligomis ir maisto bei vandens ir maisto nepakankamumu susijusias problemas.

Ataskaita paskelbta likus kelioms savaitėms iki lapkričio 30 d. – gruodžio 12 d. Dubajuje vyksiančio COP28 viršūnių susitikimo klimato klausimais.

Ekstremalus karštis

PMO nurodė, kad itin didelis karštis lemia didžiausią mirtingumą iš visų ekstremalių meteorologinių reiškinių, tačiau perspėjimo tarnybų paslaugomis gali naudotis vos pusės su šia problema susiduriančių šalių sprendimus sveikatos priežiūros srityje priimančios institucijos.

Skaičiuojama, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2019 m. nuo karščio per metus mirdavo po maždaug 489 000 žmonių, nurodė organizacija, pridurdama, kad „poveikis nėra pakankamai įvertinamas, kadangi su karščiu susijusio mirtingumo rodiklis gali būti 30 kartų didesnis nei fiksuojamas šiuo metu“.

PMO vadovo Petteri Taalaso tonas buvo dar niūresnis.

„Šiais metais su karščio bangomis susidūrė praktiškai visi planetos regionai,“ – kalbėjo jis.

„2023 m. prasidėjus El Ninjo, gerokai išaugs tikimybė, kad šilumos rekordai vėl bus sumušti, o daugelyje pasaulio dalių ir vandenyne vėl bus fiksuojamas ekstremalus karštis.“

P. Taalaso teigimu, užtikrinus glaudesnį bendradarbiavimą, išaugtų klimatologijos ir sveikatos mokslų efektyvumas, o sveikatos priežiūros sektorius gautų pagalbos „tuo metu, kai precedento neturinčių klimato pokyčių daromas poveikis vis didėja“.

Vos ketvirtadalis sveikatos apsaugos ministerijų naudoja sveikatos stebėjimo sistemas, kuriose su klimatu susijusi rizika sveikatai būtų vertinama meteorologinių duomenų pagrindu.

Šalyse, kuriose neveikia plataus masto išankstinio perspėjimo sistemos, mirtingumas nuo stichinių nelaimių yra aštuonis kartus didesnis nei tose, kuriose tokios sistemos yra, rašoma PMO ataskaitoje.

Be to, prognozuojama, kad vidutinio ar plataus masto stichinių nelaimių „iki 2030 m. per metus įvyks po 560 arba po 1,5 kiekvieną dieną,“ – nurodo agentūra.

COVID-19 pamokos

Ataskaitoje akcentuojamas išankstinio perspėjimo dėl ekstremalaus karščio, žiedadulkių stebėsenos ir palydovinio stebėjimo sistemų naudingumas kovojant su klimatui jautriomis ligomis.

„Klimato krizė taip pat yra ir sveikatos krizė, kadangi ji skatina nepalankesnius ir labiau neprognozuojamus meteorologinių reiškinius, ligų protrūkius ir lemia didesnį sergamumą neužkrečiamomis ligomis,“ – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Dirbdami išvien, kad suteiktume sveikatos apsaugos sektoriui daugiau galimybių naudotis kokybiškomis su klimatu susijusiomis paslaugomis, galime padėti apsaugoti klimato kaitos grėsmę patiriančių žmonių sveikatą ir gerovę.“

Ataskaitoje teigiama, kad yra būtinos papildomos hidrometeorologinės investicijos, padėsiančios pasiekti teigiamų rezultatų sveikatos apsaugos srityje.

„Pasaulinei COVID-19 pandemijai pasibaigus, visos šalys patyrė socialinių ir ekonominių nuostolių, galinčių atsirasti tuo atveju, kai visuomenės sveikatai iškyla pavojus,“ – teigė PMO.

„Reikia dėti daugiau pastangų, kad sveikatos apsaugos sektorius galėtų pasirengti ateities sukrėtimams ir spaudimui, kurį jis gali patirti dėl klimato nepastovumo ir žalingo klimato kaitos poveikio.“