Jungtinės Tautos prašo papildomos informacijos apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje
Nuo Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos (Konvencija) ratifikavimo 2010 m. Lietuvos žmonių su negalia interesams atstovaujančios organizacijos ragina valstybę sparčiau siekti šių asmenų įtraukties bei jų lygių galimybių ir teisių įgyvendinimo. Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių komitetas (Komitetas), atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų pateiktą papildomą informaciją, suformulavo klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ką per penkerius metus valstybė atliko įgyvendindama Konvenciją.
Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė džiaugiasi, kad Jungtinių Tautų atstovai įsiklausė į nevyriausybinio sektoriaus (NVO) poziciją ir ji atsispindi valstybei pateiktuose klausimuose: „Džiugu, kad Komitetas itin atidžiai susipažino su NVO pozicija dėl žmonių su negalia realios situacijos žmogaus teisių užtikrinimo srityje ir pateikti klausimai atspindi esmines Lietuvos neįgaliųjų įvardintas sritis ir problemas, trukdančias pasiekti Lietuvos žmonių su negalia oraus gyvenimo ir realaus teisių įgyvendinimo. Itin reikšmingas Komiteto dėmesys neįgalių asmenų ir jiems atstovaujančių organizacijų efektyviam įtraukimui į visus sprendimų priėmimo procesus, nuo negalios politikos formavimo iki įgyvendinimo stebėsenos. Nes tik taip gali būti užtikrintas Konvencijos esminis vertybinis principas „Nieko apie neįgaliuosius be pačių neįgaliųjų“.
Jungtinių Tautų Komiteto parengtame klausimyne prašoma atsakyti, ar Lietuva yra parengusi visą apimančią Konvencijos įgyvendinimo strategiją visuose vyriausybės sektoriuose ir lygmenyse. Taip pat prašoma nurodyti nacionalinio ir savivaldybių biudžetų lėšas, skirtas įgyvendini su negalia susijusią politiką.
Komitetas klausia Lietuvos, kaip pakito neveiksnumo koncepcijos teisinis reglamentavimas, t.y. kaip sprendimų priėmimas už žmogų su negalia buvo pakeistas asmeniniais sprendimais suteikiant reikiamą pagalbą ir saugiklius. Be to, kviečiama apibūdinti sąlygas, pagal kurias neveiksniu pripažintam žmogui ribojama teisė balsuoti bei kandidatuoti rinkimuose.
Konvencija įtvirtina aiškią nuostatą dėl draudimo varžyti žmonių su negalia laisvę dėl jų būklės, todėl valstybė yra prašoma pateikti priverstinai hospitalizuotų asmenų skaičių bei naujausią informaciją apie konkrečius siūlymus tobulinant psichikos sveikatos priežiūros įstatymą ir atšaukiant tokio suvaržymo galimybę negalios pagrindu.
Asmenų su negalia teisių bei jų fizinės aplinkos suvaržymas globos ir priežiūros institucijose tai pat susilaukė Komiteto dėmesio. Valstybė prašoma pateikti išsamią informaciją apie socialinės globos įstaigų, teikiančių ilgalaikes apgyvendinimo paslaugas asmenims su negalia, tipus, jų dydį ir juose gyvenančių žmonių skaičių. Šalia šių duomenų Komitetas nori matyti ir bendruomeninių paslaugų apimtį (įskaitant asmeninio asistento paramą).
Dar detaliau valstybės klausiama apie institucijose esančius vaikus su negalia, įskaitant vaikus iki 3 metų. Be to, Komitetas prašo palyginti, kiek ES fondų lėšų skiriama globos įstaigoms, ir kiek deinstitucionalizacijos procesui.
Iš Komiteto ypatingo dėmesio susilaukė ne kartą NVO kritikuotas paskirtas Konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmas. Parengtuose klausimuose Komitetas prašo įvardyti priemones, kurių imtasi kuriant koordinavimo mechanizmą tarp skirtingų ministerijų, bei paaiškinti kaip užtikrinamas įdiegto nacionalinio stebėsenos mechanizmo (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Neįgaliųjų reikalų tarybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atitikimas JT patvirtintiems Paryžiaus principams, reikalaujantiems visiško struktūrinio, finansinio ir veiklos nepriklausomumo.
Lietuvai taip pat pateikti klausimai dėl švietimo užtikrinimo, sveikatos priežiūros prieinamumo, asmenų su negalia įdarbinimo, patiriamo smurto bei teikiamų specializuotų paslaugų.
Į Komiteto klausimus valstybė turi atsakyti iki šių metų pabaigos.
Lietuvos Neįgaliųjų Forumo JT Komitetui pateiktą informaciją apie žmonių su negalia teisių užtikrinimą Lietuvoje galite rasti čia.
Visą Komiteto klausimų sąrašą Lietuvai skaitykite čia.
Primename, kad didžiausias Lietuvos neįgaliųjų organizacijas vienijantis tinklas – asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ rengia alternatyviąją (šešėlinę) ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. Alternatyvioje ataskaitoje atsispindės LNF narių – žmonių su negalia organizacijų – objektyvus vertinimas bei įžvalgos apie tai, kokią pažangą Lietuva padarė, užtikrindama žmonių su negalia teises, ir kokios problemos vis dar nėra sprendžiamos nuo 2010 metų, kai buvo ratifikuota Konvenciją. LNF alternatyviąją (šešėlinę) ataskaitą JT Neįgaliųjų teisių komitetui teiks 2015 m. pabaigoje.
