Kai kuriose savivaldybėse rinkliava už atliekas gali kilti dvigubai

Lietuvos savivaldybės su nerimu laukia vasaros: jeigu Aplinkos ministerija neišgirs savivaldybių siūlymų ir neatidės naujų taisyklių dėl rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą įgyvendinimo tolesniam laikui, po liepos 1 dienos atliekų tvarkyme gali kilti chaosas ir nepasitenkinimas dėl gerokai išaugusios rinkliavos – skaičiuojama, kad kai kurioms atliekų turėtojų kategorijoms už atliekas gali tekti mokėti dvigubai brangiau nei iki šiol.

Tokią grėsmę kelia naujovės, numatytos jau prieš keletą metų Aplinkos ministerijos parengtoje Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje ir dabartiniame taisyklių projekte.

Joje numatyta nuo šių metų liepos, nustatant vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydį, taikyti dvinarę sistemą, kuri susidėtų iš pastovios ir kintamosios dalies. Pastaroji turėtų priklausyti nuo konkretaus pas kiekvieną gyventoją susidarančio atliekų kiekio. Bet savivaldybės neturi jokių galimybių tam kiekiui apskaičiuoti.

Su individualių namų gyventojais, problemų kaip ir nebūtų: jiems rinkliava būtų skaičiuojama pagal naudojamo konteinerio tūrį ir pakėlimų skaičių. Siūloma nustatyti , kad konteinerį išvežimui privalu ištraukti ne mažiau kaip 12 kartų per metus, taip apsidraudžiant nuo galimų piktnaudžiavimų.

Bet ką daryti su daugiabučių namų gyventojais, besinaudojančiais bendrais atliekų konteineriais? Kaip suskaičiuoti, kiek kurio buto ar bent jau viso namo gyventojai į tą konteinerį atliekų išmetė? Ir kaip sukontroliuoti, kad tame konteineryje ar šalia jo neatsidurtų svetimos atliekos? Juk jei nuo atliekų kiekio rinkliavos dydis priklausys, ne vienas norės tą dydį visais įmanomais būdais sumažinti.

„Iškyla atliekų „migracijos“ pavojus: tie, kas mokės pagal kiekį, norės jomis atsikratyti ir atliekos atsidurs daugiabučių konteineriuose ar miškuose“, – nuogąstauja Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas.

Vienas galimų problemos sprendimo būdų, nors taip pat vertinamas nevienareikšmiai, – uždarų aikštelių prie daugiabučių namų įrengimas. Jų efektyvumas irgi priklausytų nuo gyventojų sąmoningumo, tačiau šių aikštelių įrengimas dar tik planuojamas, laukiant europinių naujojo finansinio laikotarpio pinigų. Tokios aikštelės, kuriomis naudotųsi tik priskirtų daugiabučių gyventojai ir būtų galima suskaičiuoti, kiek atliekų vieno namo gyventojai pagamina, turėtų atsirasti 2018 metais.

Savivaldybių asociacija iki to laiko ir siūlo atidėti naujos metodikos įgyvendinimo pradžią. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai terminą norėtų pratęsti dar vienais metais – iki 2019. Kol tokių aikštelių nėra, naujųjų taisyklių reikalavimų neįmanoma taikyti daugiau kaip dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų.

„Derinant naująsias taisykles, savivaldybės aktyviai teikė savo pastabas ir pasiūlymus, tačiau į daugelį jų nebuvo atsižvelgta“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Anot jo, įdiegti vieningą apmokestinimo sistemą visoms savivaldybėms yra sudėtinga, net Europos komisija nėra nustačiusi vieningų įmokų už atliekų tvarkymą apskaičiavimo kriterijų. Todėl savivaldybių asociacija siūlo atsisakyti kintamosios rinkliavos dalies apibrėžimo ir palikti tai savivaldybių kompetencijai, taip sudarant sąlygas įgyvendinti realią savivaldą. „Taisyklės turi būti gairėmis, savivaldybėms atliekant optimalius ir pagrįstus įmokos skaičiavimus“, – įsitikinęs R. Malinauskas, primindamas, kad toks ir buvo pirminis taisyklių tikslas.

Ruošiantis naujos metodikos įgyvendinimui, savivaldybių ir RATC‘ų atlikti skaičiavimai parodė, jog taikant naująsias taisykles įmokos dydis, lyginant su dabartiniu, atskiriems atliekų turėtojams didėtų nuo 50 iki 100 procentų.

Savivaldybių patirtis rodo, kad padidinus mokestį susidaro apie 10 proc. įmokų nemokančių gyventojų, kurių primestą finansinę naštą turi padengti kiti. Savivaldybes neramina ir tai, kad pagal naująją metodiką į rinkliavą negali būti įtrauktos ir lengvatos. Jas savivaldybėms tektų kompensuoti iš savų biudžetų, o preliminariais skaičiavimais tam prireiktų daugiau kaip 20 mln. eurų per metus.

Taip pat savivaldybės iš savo biudžetų turėtų finansuoti prie konteinerių ar viešose vietose paliktų komunalinių atliekų tvarkymą. Savo biudžetų sąskaita savivaldybės turėtų taikyti ir lengvatas gyventojams nors Atliekų tvarkymo įstatyme yra įtvirtintas solidarumo principas. Be to lėšos lengvatoms ir bešeimininkių atliekų tvarkymui nenumatytos jau patvirtintuose šių metų savivaldybių biudžetuose.