Kaip stabdysime afrikinį kiaulių marą?

Kokių priemonių imtis, kad padėtis dėl afrikinio kiaulių maro būtų stabilizuota, o ligos plitimas – sustabdytas, kaip mažinti žalą, kurią šis užkratas kelia šalies žemės ūkio ekonomikai? Tokie klausimai buvo svarstomi pirmajame darbo grupės, sudarytos iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų, posėdyje. Darbo grupė sudaryta afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių 2015–2017 m. veiklos planui parengti, jos pirmininkas – žemės ūkio ministro patarėjas Artūras Milašauskas.

„Plano tikslas – numatyti prevencijos priemones, joms įgyvendinti reikalingą finansavimą ir atsakingus asmenis. Darbo grupė atsižvelgia į 2014 m. kovos su afrikiniu kiaulių maru planą ir toliau tęsia darbus, kurdama prevencijos priemones ir rengdamasi jas įgyvendinti“, – pažymėjo A. Milašauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pažymėjo, kad kuriant prevencijos priemonių planą, būtina atsižvelgti į svarbiausius veiklos etapus: apsaugoti kiaulių ūkį; stebėti laukinę fauną; informuoti visuomenę; teikti paramą nukentėjusiems nuo šios ligos kiaulių laikytojams. Jis pažymėjo, kad itin svarbu visiems laikytis biosaugos priemonių, nežiūrint, ar ūkyje auginami šimtai, ar kelios kiaulės, taip pat nuolat reguliuoti šernų populiaciją.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas atkreipė dėmesį, kad reikėtų supaprastinti paramą, teikiamą žemdirbiams, atsisakiusiems kiaulių ir norintiems imtis kitos veiklos. Jis sakė manantis, kad būtų labai naudinga žmones mokyti pereiti prie kitos veiklos, nes ne visiems yra lengva tą padaryti.

Posėdyje sutarta, kad darbo grupės nariai savo pasiūlymus pateiks raštu, o konkretų planą apsvarstys kitame susitikime po 2 savaičių.