2 birželio, 2015
Kultūros ministerijos informacija

Kaip vieną svarbiausių 2014 metų pasiekimų ministras įvardija kultūros darbuotojų atlyginimų kilimą

Birželio 2 d. LR Seimas pritarė LR Vyriausybės 2014 metų veiklos ataskaitai. Po pritarimo kultūros ministras Šarūnas Birutis spaudos konferencijoje pristatė svarbiausius 2014 metų nuveiktus ir tęstinius darbus kultūros srityje. Vienas iš svarbiausių prioritetų, pasak Šarūno Biručio, – kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

„Mažinant kultūros ir meno darbuotojų atskirtį, lyginant su viešojo sektoriaus darbuotojais, nuo 2014 m. liepos 1 d. dviem baziniais atlyginimais padidintas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis. Šiam tikslui skirta 25 mln. litų, atlyginimai padidinti iš viso 12 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių Kultūros ministerijai, kitoms ministerijoms ir savivaldybėms pavaldžiose kultūros ir meno įstaigose“, – sakė ministras.

Pasak jo, būtina siekti, kad kultūros darbuotojų atlyginimai nuosekliai didėtų ir 2016 m. Nuo 2015 m. liepos 1 d. kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimui skirta 5 mln. eurų. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas sudaro tik 59 proc. viešojo sektoriaus vidutinio atlyginimo, kai Latvijoje – 89 proc., o Estijoje kultūros ir meno darbuotojų atlyginimas lenkia viešojo sektoriaus vidurkį ir sudaro 102 proc. Vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas Lietuvoje sudaro vidutiniškai 538 Eur, Latvijoje – 850 Eur, Estijoje – 1316 Eur.

Pristatydamas 2014 m. veiklas, kultūros ministras taip pat pabrėžė, jog pradėti įgyvendinti prioritetai įgauna pagreitį. Pavyzdžiui, didinant kultūros prieinamumą visoms visuomenės grupėms, į edukacines veiklas įtraukti vaikai ir jaunimas, skatintas vaikų kūrybiškumas ir kultūrinė raiška. Daugiausia dėmesio skirta vaikams ir jaunimui, patenkantiems į socialinės rizikos grupes – patiriantiems kultūrinę ir socialinę atskirtį, gyvenantiems vaikų globos namuose, žalingų įpročių turinčiose šeimose, neįgaliesiems. Įgyvendinti 239 projektai, jiems skirta 2,5 mln. litų (t.y. 8 kartus daugiau lėšų nei 2013 m., kai buvo skirta 300 tūkst. Lt). Į edukacinę veiklą įtraukti 125 736 vaikai ir jauni asmenys; iš jų – 18 254 turintieji negalią (t.y. 10 kartų daugiau nei 2013 m., kai buvo įtraukta iš viso 12 000 vaikų ir jaunimo).

Šarūnas Birutis taip pat akcentavo, kad regionuose pristatyti kultūrinę ir socialinę atskirtį regionuose mažinantys projektai, aukščiausiosios kokybės kultūros produktai ir į kultūrinę veiklą įtrauktos įvairios gyventojų socialinės grupės. Įgyvendintas 241 projektas, skirta 3,8 mln. litų, surengtas 1 901 profesionalaus meno renginys, mažesnių miestų įvairių socialinių grupių gyventojams pristatyti įvairių žanrų profesionaliojo meno kūriniai, renginius aplankė 664 429 asmenys (iš jų – 18 089 turintieji negalią).

Visų socialinių grupių įtraukimo į meninę veiklą pavyzdys – 2014 metais vykusi Lietuvos dainų šventė „Čia mūsų namai“, aprėpusi visą Lietuvą, sulaukusi daugiausia žiūrovų ir dalyvių. Šventėje dalyvavo 37 tūkst. muzikantų, šokėjų, dainininkų iš Lietuvos (iš jų – 16 650 vaikų ir jaunų asmenų) ir 13 užsienio valstybių. Įvyko 12 renginių, juose dalyvavo 1 365 mėgėjų meno kolektyvai, iš jų 609 vaikų ir jaunimo kolektyvai. Renginius aplankė per 75 tūkst. žiūrovų.

Kalbėdamas apie kultūros paveldo klausimus ir svarbiausias veiklas, ministras pristatė pagrindinius darbus šioje srityje.

„Siekiant išsaugoti kultūros paveldo objektus, juose esančias kultūros vertybes, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuoti 34 apsaugos techninių priemonių įrengimo sakraliniuose kultūros paveldo objektuose projektai. Be to, iš Kultūros paveldo departamentui skirtų asignavimų penkiuose Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kultūros paveldo objektuose (2014–2016 m. planuojama iš viso 16 objektų) įrengta priešgaisrinė ir apsaugos nuo įsilaužimų signalizacija, sutvarkyti vidaus elektros tinklai ir įrengtos apsaugos nuo žaibo priemonės“, – sakė Šarūnas Birutis.

Ministras taip pat akcentavo, kad  2013 m. pradėtas pasiruošimas ir 2014 m. pradėta įgyvendinti kultūros paslaugų prieinamumo didinimo programa, kurios dėka didėja kultūros paslaugų ir kultūros turinio įvairovė bei prieinamumas.

2014 m kovo 19 d. Vyriausybė pritarė 2014–2020 metų Kultūros ministerijos ruoštam nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūra“ tarpinstituciniam veiklos planui (toliau – TVP „Kultūra“), kuris yra orientuotas į pažangos ir pokyčių įgyvendinimą kultūros srityje.

Šis planas įgyvendina 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos (toliau – NPP) horizontaliojo prioriteto „Kultūra“ nuostatas ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires. TVP „Kultūra“ paremtas integruotu požiūriu ir yra orientuotas į pažangos ir pokyčių įgyvendinimą kultūros srityje.

TVP „Kultūra“ paskirtis – konsoliduojant 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų valdytojų priemones, sudaryti sąlygas kultūros srities sektoriaus potencialo panaudojimui, stiprinant visuomenės tapatybę, kūrybingumą, plėtojant kultūros paslaugas visoje Lietuvoje ir skatinant Lietuvos kultūros sklaidą ir konkurencingumą tarptautiniu mastu.

TVP „Kultūra“ priemonėms įgyvendinti suplanuotos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir kt. lėšos ir 2014-2020 m. laikotarpiui siekia 1.514, 8 mln. Lt, iš jų ES struktūrinių fondų lėšos – 1.095,7 mln. Lt, arba 4,8 proc. visų 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų Kultūros ministerijos investicijos TVP ,,Kultūra“ priemonėms įgyvendinti siekia 893,1mln. Lt, iš jų ES struktūrinių fondų lėšos – 521,6 mln. Lt).

TVP „Kultūra“ priemonės nustatytos įvertinant vertikaliųjų NPP prioritetų indėlį įgyvendinant horizontaliojo NPP prioriteto „Kultūra“  tikslus ir uždavinius. TVP „Kultūra“ apima šias pagrindines veiklos sritis ir investavimo kryptis:

Kultūros paveldo išsaugojimą ir aktualizavimą, panaudojant jo istorinį, kultūrinį potencialią ir užtikrinant ekonominį gyvybingumą bei pritaikant jį visuomenės ugdymo bei socialiniams poreikiams; mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą, skatinant kūrybines ir kultūrines inovacijas; kultūros fizinės ir informacinės infrastruktūros atnaujinimą, pritaikant ją visuomenės kūrybinių kompetencijų ugdymo poreikiams ir užtikrinant jos ekonominį gyvybingumą; kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą; kokybiškų kultūros paslaugų kūrimą ir plėtrą; kultūros prieinamumo didinimą visoje šalyje; visuomenės kūrybingumo bei dalyvavimo kultūrinėje veikloje skatinimą; tarpsektorinių partnerysčių ir kultūrinės edukacijos skatinimą ir sklaidą.

Įgyvendinus TVP „Kultūra“ numatytas priemones, bus kryptingai didinamas visų kultūros sektorių gyvybingumas ir prieinamumas, kokybiškų kultūros paslaugų plėtra, padidės visuomenės domėjimasis kultūra ir dalyvavimas joje mažinant kultūrinę atskirtį ir puoselėjant kultūros įvairovę Lietuvoje, bus sudarytos sąlygos visuomenės kultūrinėms, socialinėms iniciatyvoms, bendruomenių dalyvavimui ir įsitraukimui į politinį, kultūrinį, socialinį šalies gyvenimą, paskatinta kultūrinės – kūrybinės ekonomikos plėtra, sudarytos sąlygos įrodymais grįstos kultūros politikos plėtrai.

TVP „Kultūra“ koordinuojanti institucija – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Dalyvaujančios institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Energetikos ministerija.

2014 m. spalio 6 d.  Kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu patvirtinta Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 m. programa. Programa siekiama sutvarkyti vertingiausius bei didžiausią pritaikymo visuomenei potencialą turinčius kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros objektus.  Įgyvendinant programą tikimasi užtikrinti kultūros objektų darnų pritaikymą šiuolaikinės visuomenės kultūrinėms, socialinėms ir ekonominėms reikmėms, užtikrinant kuo įvairesnių visuomenės grupių ir kuo didesnės visuomenės dalies dalyvavimą kultūros objektuose organizuojamose veiklose, efektyviai naudojant kultūros objektų tinklo resursus ir skatinant bendradarbiavimą tarp kultūros objektuose įsikūrusių įstaigų Lietuvos ir tarptautiniu lygmeniu.

Atlikusi investicijų efektyvumo vertinimą, atsižvelgiant į finansavimo poreikį ir turimus resursus, Kultūros ministerija sudarė prioritetinius kultūros objektų, kurių investiciniai projektai galės būti finansuojami 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis, sąrašus.

„Vienas svarbesnių darbų tai, kad įgyvendinant Europos ekonominės erdvės (toliau EEE) finansinio mechanizmo programas ir naudojant ES 2014 -2020 m. lėšas  bus vadovaujamasi naujais teisės aktais, parengtais 2014 m. pradžioje, kuriais atskiriami tvarkybos darbų įkainiai. Kultūros ministerija 2014  m. pradėjo įgyvendinti dvi Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 laikotarpio programas: „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ (LT06) ir „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“ (LT07) . LT06 programai iš EEE finansinio mechanizmo skirta 9 mln. eurų, LT07 programai – 1 mln. eurų. Dar 15 procentų prie minėtų programų finansavimo prisideda Lietuvos Respublika“, – sakė Šarūnas Birutis.

Pasak jo, siekiant, kad valstybės biudžeto ir EEE programų ir ES lėšos būtų naudojamos efektyviai ir racionaliai, norima užtikrinti, kad prieš atliekant viešuosius pirkimus tvarkybos darbų skaičiuojamosios kainos būtų perskaičiuotos vadovaujantis naujais teisės aktais.

„Skaičiuojame, kad pagal naujus teisės aktus tvarkybos darbai turėtų pigti apie 10 procentų, o tai reiškia, kad galėsime sutvarkyti daugiau kultūros objektų Lietuvoje. Daug metų kultūros ir paveldo objektai buvo tvarkomi pagal restauravimo įkainius, kurie yra ženkliai didesni. Pagal naujus teisės aktus, paveldotvarkos įkainiai atskirti pagal darbų rūšis, o tai užtikrina valstybės lėšų taupymą ir racionalų panaudojimą“, – sakė kultūros ministras.

Vadovaujantis šiais teisės aktais, turės būti skaičiuojamos tvarkybos darbų kainos, įgyvendinant projektus, kuriems bus skirta 2014-2020 m. Europos Sąjungos parama.


26 gegužės, 2024

Suskaičiavus didžiąją dalį antrojo prezidento rinkimų turo balsų, užtikrintai pirmauja  Gitanas Nausėda. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius 1723-iose […]

25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

23 gegužės, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Švenčionių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos […]

23 gegužės, 2024

Prokuratūra teismui pateikė dar keturis civilinius ieškinius, jais iš buvusių ir esamų Kretingos, Ignalinos ir Šiaulių miesto politikų bendrai prašoma […]

23 gegužės, 2024

Susitikimuose su žmonėmis pokalbis dažnai pakrypsta apie vaikus, mūsų ateitį, sveiką mitybą. Tik ar dažnai, pirkdami vieną ar kitą produktą, […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
23 gegužės, 2024

Kalbant apie Lietuvos žemės ūkį, pirmiausia norisi pabrėžti jo galimybes, o tik paskui pasakyti, kas trukdo jam vystytis dar sparčiau. […]

22 gegužės, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose kelių būklė yra „apverktina“ ir šią problemą reikia spręsti, o ne […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

Andrius Romanovskis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
22 gegužės, 2024

Verslo atstovai mano, kad Finansų ministerijos antradienį pristatyti pasiūlymai gynybos finansavimui neatitinka visuotinumo principo bei prieštarauja ankstesniems susitarimams. Lietuvos verslo […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

21 gegužės, 2024

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina – Lietuva yra pasirengusi į Ukrainą siųsti karius instruktorius, jeigu Prancūzija imsis lyderystės ir […]

21 gegužės, 2024

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį apkaltino „Rusijos valstybę“ bandymais nelegaliai pergabenti tūkstančius migrantų iš Afrikos į Europą, o Lenkija […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

21 gegužės, 2024

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pakvietė pasirašyti peticiją, kuria Europos Parlamentas raginamas stiprinti šeimų, kuriose gimsta vaikai, politiką. Surinkus Lietuvos žmonių […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]