Kalbos ir grasinimai tik išjudino baltarusiškų prekių importą
Nepaisant Vakarų bandymų sankcijomis parklupdyti Baltarusijos režimą, prekių srautas iš šios šalies į Lietuvą kol kas ne tik nesulėtėjo, bet tapo rekordiniu: įmonės skubėjo užsipirkti baltarusiškų prekių, kol nesutriko jų tiekimas.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. ir sudarė beveik 560 mln. eurų.
Pagal importo apimtis Baltarusiją lenkė tik Jungtinės Amerikos Valstijos, pernai į Lietuvą eksportavusios 2,4 karto daugiau nei praėjusių metų sausį- birželį.
Tiesa, iš Baltarusijos į Lietuvą gabenamos prekės sudaro palyginti nedidelę, vos 3,3 proc., importo dalį arba tiek pat, kiek prekių įvežama, pavyzdžiui, iš Prancūzijos.
Tuo metu eksportas į Baltarusiją per pirmąjį šių metų pusmetį smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu. Iš Lietuvos į Baltarusiją iškeliavo prekių už maždaug 465 mln. eurų.
Komentaras
Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, praėjusio pusmečio rezultatai akivaizdžiai rodo, kad bent jau Lietuvos verslas nemažino savo priklausomybės nuo baltarusiškų prekių.
Kita vertus, pasak T. Povilausko, Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai įvedė tik birželio pabaigoje, be to, jos buvo taikomos tik toms įvežamoms prekėms, kurių dalis mūsų importo struktūroje nėra didelė.
Tai – naftos produktai, tam tikros trąšos, tabako gaminių gamybai skirtos prekės. „Todėl nenuostabu, jog pirmo pusmečio rezultatai ir nerado sankcijų įtakos Lietuvos ir Baltarusijos prekybos aktyvumui, nes jos ir neturi rodyti“, – sakė ekonomistas.
Be to, anot T. Povilausko, metinį pokytį galėjo iškreipti ir tai, kad praėjusių metų pradžioje dėl pandemijos ekonomikos aktyvumas ir prekyba tarp šalių buvo ypač kritusi, tuo metu šiemet Lietuvos ekonomika drąsiai stovi ant kojų.
Dar viena priežastis, dėl kurios šiemet importas iš Baltarusijos atrodo įspūdingai, – žaliavų kainos. Pirmąjį pusmetį pernai jos buvo smarkiai nukritusios, o šiemet priešingai – labai išaugo ir tai irgi darė teigiamą įtaką importo vertės šuoliui.
T. Povilauskas taip pat įtaria, kad prie gerokai išaugusio importo galėjo prisidėti ir tai, jog Lietuvos įmonės, laukdamos galimų sankcijų, skubėjo iš Baltarusijos įsigyti daugiau prekių, kol jų tiekimas nesutriko.
Šiemet taip pat – net 74 proc. – išaugo juodojo metalo importas. Ekonomisto teigimu, tai lėmė smarkiai išaugusios jo kainos bei milžiniška paklausa.
T. Povilauskas taip pat mano, kad ir 5 proc. šiemet išaugęs lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją irgi nėra prastas, ypač turint galvoje dramatiškus mūsų šalių santykius.
Bet ekonomistas įsitikinęs, kad visi išvardyti skaičiai jau praeitis – Lietuvos ir Baltarusijos santykiai dar labiau kaista, pranešama apie didėjantį tiesioginį ir netiesioginį spaudimą A. Lukašenkai. Todėl T. Povilauskas neabejoja, kad antrojo pusmečio importo rezultatai jau bus gerokai prastesni.
Tačiau neabejojama, kad A. Lukašenkos režimui vis labiau neriama kilpa ims smaugti ir Lietuvos verslą. Ypač jai gali atsiliepti Jungtinių Valstijų sprendimas įvesti sankcijas vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijai.
Gruodį įsigaliojus sankcijoms „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas neteks apie trečdalio visų krovinių. Todėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška skaičiuoja, kad įmonei gali prireikti maždaug 60 mln. eurų valstybės paramos, kitaip tektų apie 30 proc. didinti geležinkelių tarifus.
Manoma, kad dėl prarastų baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių Lietuvos logistikos grandinė gali netekti per 100 mln. eurų pajamų.
Iš viso į Europos Sąjunga patenka apie 10 proc. per Lietuvą gabenamų baltarusiškų trąšų, kita dalis keliauja į Kiniją, Indiją, Braziliją ir kitas šalis. Neabejojama, kad jų kaina dėl sankcijų ir gerokai išaugs.
Nors jau pernai Lietuvos politikų kritikuojamas A. Lukašenka grasino baltarusiškus krovinius nukreipti į kitų šalių uostus, bet jų srautai beveik nesumažėjo, o kai kuriais atvejais netgi didėjo.
Statistikos departamento duomenimis, pernai geležinkeliais į Lietuvą iš Baltarusijos buvo įvežta kiek daugiau nei 17 mln. tonų krovinių arba 0,1 proc. mažiau nei užpernai.
Pernai užfiksuotas ir įspūdingas priešinga kryptimi – iš Lietuvos į Baltarusiją – geležinkeliais vežamų krovinių srautas. Departamento duomenimis, jis padidėjo 2,5 karto.
Kelių transportu į Lietuvą iš Baltarusijos pernai krovinių taip pat buvo įvežta net 28,7 proc. daugiau nei 2019 m. Tiesa, iš Lietuvos į kaimyninę šalį išvežta 36,5 proc. krovinių mažiau.
