Kanados ežerų kraštas: vietos, kur lietuvybė tapo vasaros namais

Po Antrojo pasaulinio karo į Kanadą atvykę lietuviai naujame krašte ieškojo savos Lietuvos. Ežeruose, miškuose, smėlynuose ir vasarvietėse jie atpažino paliktos gimtinės kraštovaizdį – pajūrį, kaimą, stovyklas, parapijų ir šeimų susibūrimus. Taip Kanados ežerų ir kurortinių vietovių aplinka tapo erdve, kurioje buvo galima ne tik ilsėtis, bet ir kurti lietuvišką pasaulį: statyti koplyčias, steigti stovyklas, burti skautus, mokyti vaikus lietuviškų dainų ir perduoti bendruomenės tradicijas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgyvendinamo Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Kanadoje projekto dėmesio centre šįkart – Ontarijo ežerų, kurortinių vietovių ir lietuviškų stovyklų kraštovaizdis. Tai vienas iš tų Kanados lietuviško paveldo telkinių, kurio reikšmė neapsiriboja praeitimi: šios vietos ir šiandien svarbios bendruomenei kaip atminties ir lietuviškos tapatybės erdvės.

Šiai „U-Paveldo“ interaktyvaus žemėlapio daliai priskiriami Delio tabako muziejus ir paveldo centras, buvusi Delio Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia, jaunimo stovykla „Kretinga“ Wasaga Beach, Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia, lietuvių skautų stovykla „Romuva“, lietuviškas kryžius prie Kanados kankinių šventovės Midlande ir lietuviškas kryžius Gananoque. Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomene, Kanados lietuvių muziejumi-archyvu ir kitais partneriais.

Sava Lietuva prie Kanados ežerų

Ypač svarbiu lietuvių traukos tašku tapo Wasaga Beach apylinkės Ontarijuje. Smėlis, vanduo ir kurortinė aplinka daugeliui išeivių priminė Lietuvos pajūrį ir Palangą, todėl čia buvo perkami vasarnamiai, steigiamos stovyklos, kuriamos koplyčios ir bendruomenės susibūrimų vietos.

Svetimoje žemėje šios vietos tapo savotiška sava Lietuva – erdve, kurioje buvo galima ilsėtis, melstis, auginti vaikus lietuviškoje aplinkoje, dainuoti lietuviškas dainas ir perduoti bendruomenės tradicijas. Todėl Kanados ežerų ir kurortinių vietovių paveldas svarbus ne tik kaip objektų rinkinys, bet ir kaip lietuvybės kraštovaizdis.

Pasak Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, šie objektai atskleidžia, kaip lietuviška atmintis įsišaknijo Kanados kraštovaizdyje.

„Kanados lietuviško paveldo žemėlapis atveria vietas, kuriose lietuviška tapatybė buvo kuriama labai konkrečiai – steigiant stovyklas, statant koplyčias, buriant bendruomenes, įprasminant atmintį kryžiais ir simboliais. Tai paveldas, kuris rodo, kaip Lietuvos atmintis gyvavo ir buvo perduodama toli nuo Lietuvos“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė.

„Kretinga“ ir „Romuva“ – lietuviškos vasaros Kanadoje

Vienas ryškiausių šio kraštovaizdžio ženklų – jaunimo stovykla „Kretinga“. 1955 m. Toronto Prisikėlimo parapija Wasaga Beach įsigijo sklypą ir įkūrė stovyklą, iš pradžių žinomą „Aušros“ vardu. Nuo 1983 m. ji vadinama „Kretinga“ – pavadinimu, primenančiu Lietuvos pajūrio kraštą.

Iki šiol „Kretinga“ telkia lietuvių kilmės vaikus, jaunimą ir šeimas. Čia mokoma lietuviškų dainų, rankdarbių, žinių apie Lietuvą, ugdomi vadovavimo įgūdžiai, puoselėjami katalikiški ir tautiniai principai. Stovyklos aplinkoje išlikę lietuviški ženklai – Lietuvos žemėlapis, koplytėlė su kryždirbystės elementais, kryžių kalnelis miške.

Kita svarbi jaunimo ugdymo vieta – lietuvių skautų stovykla „Romuva“ Maskokos regione, į šiaurę nuo Toronto. Ji pradėta kurti 1961 m., o pirmoji stovykla surengta jau 1962 m. Prie jos kūrimo prisidėjo Hamiltono ir St. Catharines apylinkių skautai, jų tėvai ir rėmėjai.

Šiandien „Romuva“ kasmet suburia vaikus ir jaunuolius, o jos teritorijoje gausu lietuvybės ženklų: stovyklos vartai, kryžiai skautams atminti, interaktyvus Lietuvos žemėlapis ir kiti simboliai. Įdomu tai, kad šiame žemėlapyje išlikusios tarpukario Lietuvos sienos su Vilniaus kraštu, Gardinu ir Lyda – toks vaizdinys liudija išeivijos siekį saugoti istorinės Lietuvos atmintį.

Tabako laukai ir lietuvių bendruomenė Delyje

Delio miestelis ir jo apylinkės išsiskiria savita Kanados lietuvių istorija. Pirmieji lietuviai čia pradėjo kurtis ir dirbti tabako ūkiuose 1930–1931 m., o užsidirbę pinigų kai kurie patys tapo ūkių savininkais. Dar iki Antrojo pasaulinio karo Delio apylinkėse gyveno apie šimtas lietuvių šeimų ir pavienių asmenų, o po karo bendruomenė dar išaugo.

Delio tabako muziejus ir paveldo centras pristato daugiatautį regiono paveldą, tabako auginimo istoriją, vietos bendruomenių gyvenimą ir imigrantų patirtis. Tarp šių pasakojimų vietą randa ir lietuvių bendruomenės pėdsakai.

1959 m. Delyje buvo įkurta lietuvių tautinė Šv. Kazimiero parapija, o 1960 m. lietuviams perduota buvusi katalikų bažnyčia. Ji tapo ne tik religinio gyvenimo centru: čia vyko lietuviškų organizacijų susitikimai, chorų repeticijos, skautų sueigos, šeimų šventės, o bažnyčios rūsyje veikė lituanistinė mokykla. Šalia bažnyčios 1966 m. pastatytas Lietuvos kankinių kryžius.

Ilgainiui tabako ūkio reikšmei mažėjant, vietos gyventojai, ypač jaunimas, kėlėsi į didesnius Kanados miestus. Tai palietė ir lietuvių bendruomenę: palaipsniui nutrūko lituanistinės mokyklos ir kitų organizacijų veikla, o 2020 m. Šv. Kazimiero bažnyčia buvo uždaryta. Vis dėlto Delio istorija išlieka svarbi kaip liudijimas apie lietuvių įsitvirtinimą ne tik didmiesčiuose, bet ir žemės ūkio regione.

Koplyčios, kryžiai ir atminties ženklai

Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčios istorija prasidėjo 1952 m., kai kunigas Petras Ažubalis įsigijo kelis sklypus, o 1955 m. pagal architekto Alfredo Kulpos-Kulpavičiaus projektą buvo pastatyta vasaros sezonui skirta koplyčia. Ilgainiui ji tapo ne tik maldos, bet ir bendruomenės susibūrimų vieta.

1993 m. koplyčia pašventinta kaip nuolatinė bažnyčia ir pritaikyta naudoti žiemą. Jos viduje iki šiol išlikę lietuviški simboliai: Trijų kryžių drožiniai, Rūpintojėlio skulptūra, trispalvė, Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija, o įėjimą puošia tradicinis lietuviškas kryžius.

Lietuvių kryžius Midlande, Kanados kankinių šventovėje, pastatytas 1957 m. Lietuvos kankiniams atminti ir kaip solidarumo ženklas su sovietinės okupacijos metais dėl tikėjimo bei laisvės persekiotais Lietuvos žmonėmis. Jo pašventinime dalyvavo apie 1500 žmonių. Ilgainiui kryžius tapo svarbia lietuvių piligrimystės ir susibūrimo vieta.

Dar vienas lietuviškas kryžius išlikęs Gananoque apylinkėse. Jis pastatytas 1992 m. pagal Antano Tamošaičio projektą ir šiandien yra vienas iš nedaugelio fizinių lietuvių kultūrinio paveldo ženklų šioje Kanados dalyje. Nors kryžius nėra įtrauktas į saugotinų objektų sąrašą Kanadoje ir yra privačioje teritorijoje, jis liudija išeivijos pastangas įamžinti lietuvišką tapatybę naujoje aplinkoje.

Bendruomenės sukurtas ir palaikomas paveldas

Ežerų krašto ir stovyklų objektai rodo, kad Lietuvai reikšmingas kultūros paveldas užsienyje gali būti labai įvairus. Tai ne tik bažnyčios ar memorialai, bet ir stovyklos, vasaros susibūrimų vietos, muziejų ekspozicijos, kryžiai, koplyčios ir kraštovaizdyje įsitvirtinę lietuviški ženklai.

Jų reikšmę kuria ryšys su Lietuvos istorija, kultūra, žmonėmis ir diasporos tapatybe. Dalis šių vietų iki šiol veikia, dalis yra pakeitusios paskirtį ar išlikusios kaip atminties ženklai, tačiau visos jos liudija bendruomenės pastangas išsaugoti ryšį su Lietuva.

„Be vietos lietuvių bendruomenių žinių, atminties ir iniciatyvos daugelio šių objektų nepavyktų nei atrasti, nei tinkamai suprasti, nei išsaugoti. Lietuvių sukurtas paveldas yra reikšmingas Lietuvai, bet kartu jis tapo ir Kanados kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. Platesne prasme tai – pasaulio migracijos ir diasporų paveldas“, – sako dr. V. Ščiglienė.

Nuo sukauptų duomenų – prie valstybės politikos

Paveldo komisija „U-Paveldo“ veiklą plėtoja nuo 2016 m. Jos metu sukaupti duomenys apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje kuria praktinį pagrindą nuoseklesnei valstybės politikai ir yra svarbūs rengiant Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje koncepciją.

Ši veikla prisideda ir prie „Globalios Lietuvos“ tikslų – stiprinti Lietuvos ryšius su diaspora ir įtraukti užsienio lietuvius į bendrą kultūros, istorijos bei atminties išsaugojimą.

Valstybės institucijų, politikų ir lietuvių bendruomenių požiūriai į tokio paveldo išsaugojimo prioritetus ir atsakomybę ne visuomet sutampa. Todėl ypač svarbus nuoseklus valstybės požiūris, dialogas ir ilgalaikė partnerystė su diaspora.

Žemėlapis atsiveria etapais

Ežerų krašto ir stovyklų objektai – dar viena etapais atveriamo „U-Paveldo“ interaktyvaus žemėlapio dalis. Toliau paeiliui bus viešinami kitų Kanados provincijų ir miestų objektų telkiniai, juos siejančios bendruomenių istorijos ir iki šiol mažai žinomi paveldo pasakojimai.

Šie objektai taip pat bus įtraukti į atskirą teminį Kanados lietuviško paveldo žemėlapį, kuris bus išleistas popieriniu ir elektroniniu formatais.

Žinančius apie „U-Paveldo“ duomenų bazėje dar neužfiksuotus su Lietuva susijusius objektus Paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir pateikti informaciją bei nuotraukas specialioje anketoje: https://tally.so/r/pbGb5J