Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti
Mirusiųjų atminimo dieną Kaune prisimintas tragiškas žydų istorijos tarpsnis, kuomet 1941 metų liepą Kauno tvirtovės VII forte buvo sušaudyta per 3000 žmonių. Masinių žudynių vietą čia nuo šiol žymės ženklas Holokausto aukoms atminti. Žydų bendruomenės atstovai sako, kad naujasis paminklas – brangus ir reikšmingas istorinės atminties simbolis.
Iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą, pastatytą VII forto teritorijoje, iš juodo akmens sukūrė skulptorius Alfonsas Vaura. Aplink memorialą įrengtas apšvietimas, kad istorinė vieta būtų matoma ir tamsiuoju paros metu.
„Tai, ką įmanoma atkurti, tebūnie atkurta, o tai, ko jau nebegalime sugrąžinti, tegul išlieka mūsų visų atmintyje, – renginyje kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys. – Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, nusinešusi protu nesuvokiamą skaičių mūsų piliečių gyvybių. Tai parodo, kaip svarbu ginti šalia esančius ir kokia yra žmogiškumo kaina bei svarba. Tai sudėtingas ir skaudus momentas, tad visi turime nepamiršti istorijos ir nekartoti kažkada padarytų klaidų, kad tos aukos nenueitų veltui.“
Pasak S. Kairio, Lietuvos žydų istorija ir Holokaustas privalo rasti deramą vietą ne vien žmonių atmintyje, bet ir mokyklų vadovėliuose.
„Holokausto negalima pamiršti. Nei mes, lietuviai, nei visas pasaulis to niekuomet nepamirš. Tikiuosi, kad posakis „daugiau – niekada“ išliks gajus ir išties tokie istorijos momentai nebepasikartos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, padėkojęs Kauno miesto savivaldybei už pastangas bei skirtas lėšas įgyvendinant šį projektą.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas prisiminė, kad sovietmečiu Holokaustą simbolizavęs paminklas stovėjo kitoje vietoje, už VII forto tvoros. Ten susirinkdavę žydai apie patekimą į vietą, kur buvo nužudyti jų tėvai ir artimieji, galėdavę tik pasvajoti. Anuomet uždaroje forto teritorijoje šeimininkavo sovietų armijos kariai.
Vėlinių dieną autentiškoje vietoje atidengtas atminimo ženklas, pasak Ž. Gerco, taps brangiu žydų tautos istorijos simboliu. Šios vietovės sakralumą liudijo ir per ceremoniją čia pasigirdusi vieninga žydų malda.
„Reikia prisiminti viską, kas čia įvyko. Turime šviesti jaunus žmones apie tai. Noriu labai padėkoti Kauno miesto savivaldybei, jos vadovams už šį ir kitus darbus. Esu gavęs daug laiškų apie tai, kaip Kaune tvarkomos žydų kapinės. Tai labai geras pavyzdys, kaip savivalda gali įamžinti savo miesto ir kartu žydų tautos istoriją. Ačiū, kad dedate pastangas, jog praeitis nebūtų užmiršta“, – renginio dalyviams kalbėjo Izraelio ambasadorius Lietuvai Amir Maimon.
Šis Holokausto aukų atminimo ženklas VII forto teritorijoje – viena iš daugelio iniciatyvų Kaune šiam žydų tautos istorijos tarpsniui įamžinti. Kaune imtasi puoselėti Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksą. Specialiai šiam projektui kuriama interneto svetainė. Be to, Kauno miesto vadovai, saugodami ir gerbdami Holokausto aukų atminimą, kreipėsi į įstaigų bei organizacijų atstovus primindami, kad jų valdose esančios masinių žudynių vietos – netinkamos aktyviam laisvalaikiui ir pramogoms ir čia derėtų laikytis rimties.
