Keleivių vežėjai: ar privalomas testavimas paskatins darbuotojus skiepytis?
Nuo liepos 26-osios visi keleivinio transporto įmonių darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su keleiviais, kas savaitę privalo atlikti koronaviruso testus. Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidento Gintaro Nakučio, klausimų, kaip tai padaryti, keleivių vežėjams kyla nemažai.
Siekis – paskiepyti visus darbuotojus
„Manau, svarbiausias Vyriausybės sprendimo tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau žmonių šalyje pasiskiepytų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 20-yje keleivinio transporto įmonių, kuriose dirba daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, įgijusių imunitetą – persirgusių ar pasiskiepijusių – yra apie 68 proc. Nors pasiskiepijusių darbuotojų nemažai, siekiame, kad jų būtų kuo daugiau“, – dėsto LKVA prezidentas.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nepasiskiepiję ar Covid-19 nepersirgę darbuotojai testus privalo atlikti ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų. Testų nereikia atlikti abiem vakcinos dozėmis paskiepytiems darbuotojams, taip pat persirgusiems, tačiau testus privalo atlikti ir persirgę darbuotojai, jei nuo ligos praėjo daugiau, kaip 180 dienų (6 mėnesiai). Tokiems darbuotojams pasiskiepijus viena vakcinos doze, tektų testuotis dar dvi savaites po skiepo.
Net ir pasiskiepijus antrąja vakcinos doze, kurį laiką darbuotojams tektų atlikti testus. Nebereikėtų testuotis tik praėjus savaitei po antrosios „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų dozės, dviems savaitėms – po vieno „Janssen“ skiepo, taip pat nuo 4 iki 13 savaičių gavus pirmąją „AstraZeneca“ dozę. Pasiskiepijus pastarąja vakcina, testuotis nebereikia iškart po skiepo.
G. Nakučio nuomone, norint kuo labiau paskatinti visuomenę skiepytis, reikėtų sudaryti galimybę nesitestuoti jau po pirmosios vakcinos dozės. „Laikotarpis iki antrosios vakcinos dozės trunka maždaug tris ar keturias savaites. Pasiskiepijus antrąja doze, darbuotojui tektų atlikti testą dar vieną, du ar net keturis kartus. Tai – brangu valstybei ir nepatogu darbuotojams, todėl šią tvarką galbūt derėtų keisti“, – teigia LKVA prezidentas.
Su juo sutinka Mažeikių autobusų parko vadovas Arvydas Šemeta: „Didžioji dalis mūsų autobusų parko darbuotojų paskiepyti. Neseniai surinkome 20 žmonių grupę, išsikvietėme medikus ir paskiepijome darbuotojus darbo vietoje. Dabar nepasiskiepijusiųjų, turinčių tiesioginį kontaktą su klientais, liko vos pora. Vis dėlto ir pasiskiepijusiems dar kurį laiką teks testuotis. Manau, kad tai – perteklinis reikalavimas, skiepas turėtų būti kaip paskata išvengti kassavaitinio testavimo“.
Keleivinio transporto įmonių vadovai taip pat pabrėžia, kad kai kuriuose miestuose darbuotojams sudėtinga užsiregistruoti testavimui, kai kur vietos atlikti testą atsiranda tik po savaitės.
Baiminasi netekti vairuotojų
Esant dabartinei tvarkai, po testavimo darbuotojai privalo atsispausdinti iš tinklapio e-sveikata vakcinavimo ar testo informaciją bei pateikti ją darbdaviui. „Vežėjai prognozuoja, kad čia gali kilti tam tikrų problemų. Keleivinio transporto įmonėse dirba nemažai vyresnio amžiaus vairuotojų, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais, neturi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės, todėl reikalingos informacijos darbdaviui pateikti negalės. Pasitikrinti, ar žmogus atliko testą ar pasiskiepijo, įmonių vadovai neturėtų jokių galimybių“, – sako G. Nakutis.
Be to, keleivių vežėjų teigimu, ne visada paprasta nustatyti, kurie darbuotojai turi tiesioginį kontaktą su klientais. Tolimojo keleivinio transporto kompanijos TOKS vadovai nusprendė, jog testuos visus nepasiskiepijusius ir nepersirgusius Covid-19 darbuotojus.
„Galiu pasidžiaugti, jog mūsų įmonės darbuotojai skiepijasi gana noriai. Iš 300 darbuotojų liko vos 30, kuriems reikėtų testuotis, iš jų ne vienas jau užsiregistravęs vakcinacijai. Testuoti žadame visus nesiskiepijusius – labai sunku nuspręsti, kas turi tiesioginius kontaktus su klientais, o kas ne. Vairuotojas grįžta iš reiso, jis bendrauja su administracijos darbuotojais, remontininkais. Įmonė nėra uždara, nėra tokios vietos, kur nebūtų jokių kontaktų“, – kalba TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
LR Vyriausybės nutarime numatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurie privalo testuotis, periodiškai atliktų testus. Jei darbuotojas testuotis atsisako arba nepateikia testo rezultatų, jis turėtų būti nušalintas nuo darbo kol to nepadarys. Keleivių vežėjai sako, jog tai galėtų turėti neigiamų pasekmių verslui. „Ypač būtų sudėtinga, jei darbuotojams už testus tektų susimokėti patiems. Atsirastų darbuotojų, kurie tai daryti atsisakytų. Tokiu būdu įmonės galėtų netekti dalies darbuotojų, kurių ir taip šiuo metu labai trūksta“, – prognozuoja G. Nakutis.
Jo teigimu, tam, kad nekiltų papildomų problemų darbuotojams ar įmonės vadovams, būtina skatinti kuo daugiau žmonių pasiskiepyti. „Keleivinis transportas ir taip yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos. Trečiasis karantinas mūsų verslui galėtų būti pražūtingas“, – pabrėžia LKVA prezidentas.
