30 balandžio, 2022
Akvilė Narbutienė

Kelionė po Dzūkiją

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti itin vaizdingos šnektos iš pirmų lūpų kvietė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė Trakų viešosios bibliotekos organizuoto renginio, skirto Lietuvių kalbos dienoms, metu.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – populiarinti lietuvių kalbą tiek gimtinėje, tiek ir užsienyje, didinti jos žinomumą ir prieinamumą. Nuo 2016 metų kasmet vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurias inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiemet viso pasaulio lietuviai kviečiami minėti Lietuvių kalbos dienas ilgiau – renginiai organizuojami net iki gegužės mėnesio.

Bibliotekoje virtualiai, žvelgdama iš „Zoom“ platformos lango, svečiavosi Vilija Ragaišienė, kuri kvietė pakeliauti po Dzūkiją, pasiklausyti pranešimo apie pietų aukštaičių (dzūkų) patarmės ypatybes, dalyvauti viktorinoje ir laimėti prizų.

Pirmiausia pašnekovė apžvelgė, kuo skiriasi pietų aukštaičių (dzūkų) tarmė nuo kitų tarmių, akcentavo, kad dzūkavimo ypatybė susiformavusi gana seniai. Sužinojome, kad dzūkai vietoje priebalsių t, d ir junginių tv, dv prieš balsius i, į, y ir dvibalsį ie taria c, dz, cv, dzv, pavyzdžiui: cik „tik“, pircį „pirtį“, stacyc „statyti“, ciek „tiek“, dzidzis „didis“, dzygo „dygo“, briedzis „briedis“, kecvirtas „ketvirtas“, dzvyniai „dvyniai“, dzvi „dvi“. Vietoje afrikatų č, dž prieš užpakalinės eilės balsius taria c, dz, kilusius iš senųjų priebalsinių junginių tj, dj, pavyzdžiui: cia / ca „čia“, svecio / sveco „svečio“ ir kt. Lietuvių kalbos tyrinėtoja pasakojo, jog dzūkavimo plotas nėra vientisas: taip, kaip kalbama pietvakarinėje dalyje, tikrai nekalbama apie Trakus, Kaišiadoris ar Šalčininkus. Dzūkavimas geriausiai išlaikytas Lazdijų, Alytaus, Varėnos rajonuose. Lazdijų rajonas – archajiškiausias patarmės plotas. Čia išlaikytos seniausios kalbos ypatybės: galima atrasti įdomių kirčiavimo variantų, vietovardžių, pavardžių, priesagų. Mokslininkė pasakojo, jog dzūkų tarmė buvo gražiausia ir lietuvių literatūros klasikui Antanui Baranauskui, kuris norėjęs, kad net laikraščiai būtų rašomi dzūkiškai. Kokios raiškos priemonės parodo, kad kalba yra graži? Dzūkai tarsi dainuote dainuoja, tai itin išryškėja vyresniosios kartos kalboje, pasakojimuose. Dzūkų tarmė labai vaizdinga, o tą skambesį kuria veiksmažodžiai, pavyzdžiui, dzūkiškai vietoj žodžio „dainuoti“ galima pasakyti: bliauti, baubti, kaukti, staugti, karkinti, karksėti, mekenti; žodį „eiti“ galime pakeisti į: slinkti, tipenti, bindzinėti, nukerėploti ir kt. Itin įdomūs perkeltinės reikšmės žodžiai: ugnė (barnis, pyktis), grybas (susmukėlis, ištežėlis) ir kt. Vyresniosios kartos gyventojai vartoja daug ištiktukų: kaukšt, šmaukšt ir kt. V. Ragaišienė suintrigavo pristatydama dzūkiškus keiksmažodžius, kurie, anot pranešėjos, suteikia kalbai gyvumo, netgi vertinimo aspektą, pavyzdžiui: „Tegu tavi perkūnas, ir su tavo lašiniais, ir su tavo mėsu“. Tarmėje vartojami ir šmaikštūs frazeologizmai, pavyzdžiui: liežuviu baladoti (apkalbėti), lūpą patempti (nusiminti). Sužinojome ir netikėtų dalykų – vyriausioji karta savo šnekoje naudoja labai daug frazeologizmų apie mirtį. Taip pat mėgsta palyginimus, pavyzdžiui: „Bebro du priekiniai dancys kaip kapliai“. Palyginimai gimsta dėl išorinio panašumo: su buities daiktais, gamtos reiškiniais. Lietuvių kalba turi daug skolinių iš slavų kalbos, todėl neretai šnektose vyrauja slavizmas. Kai norima pabrėžti ypatybę, labai dažnai vartojamas skolinys, ypač vyresniosios kartos atstovų kalboje. Apskritai, kalbos vaizdingumą itin paįvairina tarmybės. Tai tam tikrai šnektai, šnektų grupei ar patarmei būdingi žodžiai, pavyzdžiui, žemaičiai turi žodžių, kokių nėra bendrinėje kalboje, dzūkai, suvalkiečiai turi tik savo regionui būdingų darinių.

Po įdomaus bei informatyvaus pristatymo, sekė viktorina. Dalyviai gavo užduotį – įminti šių žodžių reikšmes: braigzti, pauplys, suniekė, sūplaukės, uvėrus, -i, užkula. Žodžiai – ne iš lengvųjų, tačiau nemažai gyvenimiškos patirties sukaupę dalyviai, šiek tiek paspėlioję, įspėjo. Už pastangas kiekvienas buvo apdovanotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva išleistomis tarmių tyrimo istorijos naujutėlaitėmis knygomis „Visos tarmės gražiausios…“ (sudarytojos: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Vilija Ragaišienė, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras“, 2021) bei nuotaikingais knygų skirtukais.

Pristatymo medžiagą vaizdžiai iliustravo dokumentinis filmas „Dzūkija“. Vaizdingą Dzūkijos gamtą, senuosius kaimus ir miestus, daug archajiškų bruožų išlaikiusią tarmę, papročius, tradicijas, amatus, architektūros ypatybes, tautinius kostiumus, aprangos detales, šokių ir dainų įvairovę pristatė 2017 m. VšĮ „TV Europa“ sukurtas filmas „Dzūkija“ (režisierė Asta Giraitytė, scenarijaus autorė Birutė Vyšniauskaitė). Žiūrėdami filmą aiškinomės, kokios ypatybės atskleidžia, kuo dzūkai skiriasi nuo pietų aukštaičių (vilniškių), širvintiškių, ar vakarų aukštaičių (kauniškių).

Bibliotekai V. Ragaišienė padovanojo leidinį „Visos tarmės gražiausios…“ bei „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno“ du tomus (sudarytojos: dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė, „Lietuvių kalbos instituto leidykla“, 2016). Tai Varėnos krašto žodynas, kuriame sugulė labai seni žodžiai ir jų reikšmės. Pasak žodyno sudarytojos V. Ragaišienės, „Niekas tiek nepasako apie žmogų ir jo gyvenimą, kaip žodynas, kuriame sutelpa viskas: žmogaus gimimas ir žmogaus mirtis. Kai palygini du žodynus, pamatai, kuo skiriasi dzūkas nuo žemaičio, suvalkietis nuo dzūko, kuo Punsko lietuvis skiriasi nuo Varėnos dzūko, pamatai esminius skirtumus. Nors visi esame lietuviai, tačiau mūsų regionai ir pasaulio suvokimas yra labai skirtingas. Tiek, kiek turi prietarų ar tikėjimų dzūkai, suvalkiečiai neturi. Kokie mes, dzūkai, esame įdomūs, kokia graži mūsų kalba, kaip gražiai mokame apibūdinti tuos pačius daiktus skirtingais žodžiais ir kiek įdomių reikšmių mūsų žodžiai turi!“

Dėkojame Vilijai už įdomų, informatyvų bei žaismingą pristatymą ir vertingas dovanas! Tikimės dar surengti ne vieną susitikimą ir pakalbėti apie kitus tarmės bei kalbos dalykus. Anot Vilijos, „Tarmė – neišsemiamas lobis ir apie ją kalbėti galima labai daug.“ O mums, klausytojams, visada įdomu išgirsti naujų dalykų bei pagilinti jau turimas žinias. O ypač išklausyti tokių pranešėjų, kurių pasakojimuose jaučiasi meilė savo darbui ir gimtajai kalbai.

Kviečiame lankytojus užsukti į biblioteką pavartyti leidinių ir pasigrožėti vaizdinga dzūkų šnekta!


30 rugsėjo, 2023

Minint Tarptautinę vertėjų dieną, Kultūros ministerijoje įteiktos vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijos šių metų laureatams – lietuvių literatūros vertėjui į […]

29 rugsėjo, 2023

Vasariškas rugsėjo 28-osios vakaras Telšių kultūros centre buvo neįprastai svarbus. Kultūros centro salėje skamba dainos ir sukasi šokėjai, kadangi būtent […]

R. Dačkaus nuotr.
29 rugsėjo, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Prezidentūroje vykusiuose kultūros paveldo apdovanojimuose „Paveldo DNR“. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmą kartą […]

29 rugsėjo, 2023

Nuo rugsėjo 6 dienos Ignalinos krašto muziejuje galima pasidžiaugti rajono liaudies kūrėjų darbų ,,Aukso vainiko“ paroda, kuri skirta Aukštaitijos metams. […]

29 rugsėjo, 2023

Šiandien Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta XXIV Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda. Šiemet simpoziume dalyvauja 8 keramikai iš Lietuvos, Brazilijos, […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Nuo šiol daugiau nei 100 maršrutų po Vilnių, taip pat rekomendacijos, kur pramogauti, pavalgyti, kokius muziejus aplankyti, kur rasti žaliąsias […]

Gabijos Čepulionytės nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 22 ir 24 d. maestra Giedrė Šlekytė Japonijoje koncertavo su „Yomiuri Nippon“ simfoniniu orkestru ir geriausiu fleitininku pasaulyje pripažintu, […]

26 rugsėjo, 2023

Jau spalį kultūros paveldo statinių valdytojų, prižiūrėtojų ir meistrų lauks FIXUS Mobilis edukacinio projekto PASIDAIRYK PATS pastatų prevencinės priežiūros dirbtuvės. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
25 rugsėjo, 2023

700 metų jubiliejų pasitikęs Vilnius kvietė kartu tradiciškai paminėti Pasaulinę turizmo dieną: šį savaitgalį  kiekvienas galėjo pasijusti laukiamu Lietuvos sostinės svečiu, […]

Martyno Vitėno nuotr.
25 rugsėjo, 2023

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės […]

25 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 24 d. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo minimos 148-osios M. K. Čiurlionio gimimo metinės, taip pat „Sidabrinės […]

25 rugsėjo, 2023

Telšiuose suskambo kvietimas į Atmintį, į pagarbą, į sugrąžintą stebuklą – iš griuvėsių krūvos atgimusią istorinę aukštąją rabinų mokyklą – […]

Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė – Tarptautinio kamerinės muzikos festivalio idėjos autorė
23 rugsėjo, 2023

Kilni, įpareigojanti projekto Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis IMPRESIJOS, skirto Klaipėdos miesto ir krašto jauniesiems menininkams (Lietuvoje ir jau išvykusiems į […]

21 rugsėjo, 2023

Lentvario bibliotekos kolektyvas rugsėjo 16 d. dalyvavo miesto derliaus šventėje. Tradiciniu tapęs renginys pritraukia daugybę lankytojų. Vieni užsuka į mugę […]

21 rugsėjo, 2023

Saulėtą sekmadienio, rugpjūčio 20-osios, vakarą Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo dar vienas tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Jubilate“ koncertas. […]

20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 14 d. Trakų viešojoje bibliotekoje įvyko geštalto psichoterapeutės Daivos Žukauskienės ir mitybos specialistės Olgos Pakalniškienės romano „Neparašyta knyga“ pristatymas. […]

Renginį vedusi Rimanta Šukienė ir žurnalistas Romas Bacevičius, Neringos Pilypaitienės nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 15-ąją Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje įvyko literatūrinė popietė „Žodžiai iš Žaliakalnio“. Į susitikimą su plokštiečiais atvyko kraštietis Romas […]

19 rugsėjo, 2023

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Džersyje, susitiko su žymaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio sūnumi, menininku […]

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms perduoti nauji automobiliai. ELTA / Julius Kalinskas
18 rugsėjo, 2023

Priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms pirmadienį perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios. Vidaus reikalų ministrė […]

15 rugsėjo, 2023

Išleista pirmoji knyga – visada džiugus ir jaudinantis kūrybos ir kūrėjo pasirodymo, prisistatymo ir svajonės išsipildymo momentas.  Rugsėjo 14 dieną […]