30 balandžio, 2022
Akvilė Narbutienė

Kelionė po Dzūkiją

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti itin vaizdingos šnektos iš pirmų lūpų kvietė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė Trakų viešosios bibliotekos organizuoto renginio, skirto Lietuvių kalbos dienoms, metu.

Lietuvių kalbos dienų tikslas – populiarinti lietuvių kalbą tiek gimtinėje, tiek ir užsienyje, didinti jos žinomumą ir prieinamumą. Nuo 2016 metų kasmet vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos, kurias inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiemet viso pasaulio lietuviai kviečiami minėti Lietuvių kalbos dienas ilgiau – renginiai organizuojami net iki gegužės mėnesio.

Bibliotekoje virtualiai, žvelgdama iš „Zoom“ platformos lango, svečiavosi Vilija Ragaišienė, kuri kvietė pakeliauti po Dzūkiją, pasiklausyti pranešimo apie pietų aukštaičių (dzūkų) patarmės ypatybes, dalyvauti viktorinoje ir laimėti prizų.

Pirmiausia pašnekovė apžvelgė, kuo skiriasi pietų aukštaičių (dzūkų) tarmė nuo kitų tarmių, akcentavo, kad dzūkavimo ypatybė susiformavusi gana seniai. Sužinojome, kad dzūkai vietoje priebalsių t, d ir junginių tv, dv prieš balsius i, į, y ir dvibalsį ie taria c, dz, cv, dzv, pavyzdžiui: cik „tik“, pircį „pirtį“, stacyc „statyti“, ciek „tiek“, dzidzis „didis“, dzygo „dygo“, briedzis „briedis“, kecvirtas „ketvirtas“, dzvyniai „dvyniai“, dzvi „dvi“. Vietoje afrikatų č, dž prieš užpakalinės eilės balsius taria c, dz, kilusius iš senųjų priebalsinių junginių tj, dj, pavyzdžiui: cia / ca „čia“, svecio / sveco „svečio“ ir kt. Lietuvių kalbos tyrinėtoja pasakojo, jog dzūkavimo plotas nėra vientisas: taip, kaip kalbama pietvakarinėje dalyje, tikrai nekalbama apie Trakus, Kaišiadoris ar Šalčininkus. Dzūkavimas geriausiai išlaikytas Lazdijų, Alytaus, Varėnos rajonuose. Lazdijų rajonas – archajiškiausias patarmės plotas. Čia išlaikytos seniausios kalbos ypatybės: galima atrasti įdomių kirčiavimo variantų, vietovardžių, pavardžių, priesagų. Mokslininkė pasakojo, jog dzūkų tarmė buvo gražiausia ir lietuvių literatūros klasikui Antanui Baranauskui, kuris norėjęs, kad net laikraščiai būtų rašomi dzūkiškai. Kokios raiškos priemonės parodo, kad kalba yra graži? Dzūkai tarsi dainuote dainuoja, tai itin išryškėja vyresniosios kartos kalboje, pasakojimuose. Dzūkų tarmė labai vaizdinga, o tą skambesį kuria veiksmažodžiai, pavyzdžiui, dzūkiškai vietoj žodžio „dainuoti“ galima pasakyti: bliauti, baubti, kaukti, staugti, karkinti, karksėti, mekenti; žodį „eiti“ galime pakeisti į: slinkti, tipenti, bindzinėti, nukerėploti ir kt. Itin įdomūs perkeltinės reikšmės žodžiai: ugnė (barnis, pyktis), grybas (susmukėlis, ištežėlis) ir kt. Vyresniosios kartos gyventojai vartoja daug ištiktukų: kaukšt, šmaukšt ir kt. V. Ragaišienė suintrigavo pristatydama dzūkiškus keiksmažodžius, kurie, anot pranešėjos, suteikia kalbai gyvumo, netgi vertinimo aspektą, pavyzdžiui: „Tegu tavi perkūnas, ir su tavo lašiniais, ir su tavo mėsu“. Tarmėje vartojami ir šmaikštūs frazeologizmai, pavyzdžiui: liežuviu baladoti (apkalbėti), lūpą patempti (nusiminti). Sužinojome ir netikėtų dalykų – vyriausioji karta savo šnekoje naudoja labai daug frazeologizmų apie mirtį. Taip pat mėgsta palyginimus, pavyzdžiui: „Bebro du priekiniai dancys kaip kapliai“. Palyginimai gimsta dėl išorinio panašumo: su buities daiktais, gamtos reiškiniais. Lietuvių kalba turi daug skolinių iš slavų kalbos, todėl neretai šnektose vyrauja slavizmas. Kai norima pabrėžti ypatybę, labai dažnai vartojamas skolinys, ypač vyresniosios kartos atstovų kalboje. Apskritai, kalbos vaizdingumą itin paįvairina tarmybės. Tai tam tikrai šnektai, šnektų grupei ar patarmei būdingi žodžiai, pavyzdžiui, žemaičiai turi žodžių, kokių nėra bendrinėje kalboje, dzūkai, suvalkiečiai turi tik savo regionui būdingų darinių.

Po įdomaus bei informatyvaus pristatymo, sekė viktorina. Dalyviai gavo užduotį – įminti šių žodžių reikšmes: braigzti, pauplys, suniekė, sūplaukės, uvėrus, -i, užkula. Žodžiai – ne iš lengvųjų, tačiau nemažai gyvenimiškos patirties sukaupę dalyviai, šiek tiek paspėlioję, įspėjo. Už pastangas kiekvienas buvo apdovanotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva išleistomis tarmių tyrimo istorijos naujutėlaitėmis knygomis „Visos tarmės gražiausios…“ (sudarytojos: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Vilija Ragaišienė, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras“, 2021) bei nuotaikingais knygų skirtukais.

Pristatymo medžiagą vaizdžiai iliustravo dokumentinis filmas „Dzūkija“. Vaizdingą Dzūkijos gamtą, senuosius kaimus ir miestus, daug archajiškų bruožų išlaikiusią tarmę, papročius, tradicijas, amatus, architektūros ypatybes, tautinius kostiumus, aprangos detales, šokių ir dainų įvairovę pristatė 2017 m. VšĮ „TV Europa“ sukurtas filmas „Dzūkija“ (režisierė Asta Giraitytė, scenarijaus autorė Birutė Vyšniauskaitė). Žiūrėdami filmą aiškinomės, kokios ypatybės atskleidžia, kuo dzūkai skiriasi nuo pietų aukštaičių (vilniškių), širvintiškių, ar vakarų aukštaičių (kauniškių).

Bibliotekai V. Ragaišienė padovanojo leidinį „Visos tarmės gražiausios…“ bei „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno“ du tomus (sudarytojos: dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė, „Lietuvių kalbos instituto leidykla“, 2016). Tai Varėnos krašto žodynas, kuriame sugulė labai seni žodžiai ir jų reikšmės. Pasak žodyno sudarytojos V. Ragaišienės, „Niekas tiek nepasako apie žmogų ir jo gyvenimą, kaip žodynas, kuriame sutelpa viskas: žmogaus gimimas ir žmogaus mirtis. Kai palygini du žodynus, pamatai, kuo skiriasi dzūkas nuo žemaičio, suvalkietis nuo dzūko, kuo Punsko lietuvis skiriasi nuo Varėnos dzūko, pamatai esminius skirtumus. Nors visi esame lietuviai, tačiau mūsų regionai ir pasaulio suvokimas yra labai skirtingas. Tiek, kiek turi prietarų ar tikėjimų dzūkai, suvalkiečiai neturi. Kokie mes, dzūkai, esame įdomūs, kokia graži mūsų kalba, kaip gražiai mokame apibūdinti tuos pačius daiktus skirtingais žodžiais ir kiek įdomių reikšmių mūsų žodžiai turi!“

Dėkojame Vilijai už įdomų, informatyvų bei žaismingą pristatymą ir vertingas dovanas! Tikimės dar surengti ne vieną susitikimą ir pakalbėti apie kitus tarmės bei kalbos dalykus. Anot Vilijos, „Tarmė – neišsemiamas lobis ir apie ją kalbėti galima labai daug.“ O mums, klausytojams, visada įdomu išgirsti naujų dalykų bei pagilinti jau turimas žinias. O ypač išklausyti tokių pranešėjų, kurių pasakojimuose jaučiasi meilė savo darbui ir gimtajai kalbai.

Kviečiame lankytojus užsukti į biblioteką pavartyti leidinių ir pasigrožėti vaizdinga dzūkų šnekta!


29 kovo, 2023

Kovo 28 d. Ispanijos  Lloret de Mar mieste, Sant Roma bažnyčioje baigėsi tarptautinis chorų konkursas „Auksiniai Montserrat balsai“ (Golden voices […]

28 kovo, 2023

Kovo 25-oji yra gandrų sugrįžimo diena. Tai – iškilmingiausio ir didžiausio Lietuvos paukščio parskridimo iš tolimos kelionės šventė, vadinama Gandrinėmis!  […]

28 kovo, 2023

Kovo 27-ąją Šiauliuose buvo švenčiama Tarptautinė teatro diena. Vakarėjant šiauliečiai pėsčiųjų bulvare galėjo išvysti teatralizuotą iniciatyvą. Būrys teatralų gyvomis improvizacijomis […]

28 kovo, 2023

2023 m. kovo 24 d. Vilkaviškio kultūros centre buvo paminėta ypatinga data – Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrimo 60-metis. Šventės metu […]

28 kovo, 2023

Kovo 27-ąją – Tarptautinę teatro dieną – Kaunas tradiciškai paminėjo iškilminga profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Naujai atgijusiame kino centre „Romuva“ […]

S. Bagdonavičiaus nuotr.
28 kovo, 2023

Kovo 23-iąją Panevėžio bibliotekoje „Židinys“ įvyko Silvijos Pranauskės fotografijos darbų parodos „Pradžių pradžia“ atidarymas. Gausus būrys svečių ir draugų susirinko […]

27 kovo, 2023

Kovo 25 d. Šakių kultūros centre vyko iškilminga XVIII Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja teatras“. „Tegyvuoja teatras“ apdovanojimai kasmet iš […]

Ekzuviju atidarymas
27 kovo, 2023

Atsakome: vienintelėje nekomercinėje galerijoje mieste – Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje, įsikūrusioje pačiame miesto centre Kęstučio gatvėje. Čia nuolat […]

27 kovo, 2023

Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistisnėms erdvėms“ […]

Šventės „Tegyvuoja teatras“ akimirkos. Organizatorių nuotr.
27 kovo, 2023

Savaitgalį Šakių kultūros centre vykusioje didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ už įsimintiniausius, ryškiausius darbus mėgėjų teatro kūrėjams įteiktos metų […]

Aistė Bružaitė ir Nobutaka Nobutaka Jošidzava
27 kovo, 2023

Kovo 24 d. MUZA Kawasaki simfoninės salės Susitikimų auditorijoje įvyko koncertas „Lietuvių ir japonų kompozitorių kūriniai“, kuriame skambėjo šiuolaikinių kompozitorių […]

Kalvarijos krašto dainavimo tradicija. Rengėjų nuotr
27 kovo, 2023

Ar galima prikelti tarmę, kas tas Šyvis, kaip skamba Mažosios Lietuvos arfa – šiuos ir kitus atsakymus apie kultūrinę tapatybę […]

„Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Tomo Vinicko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2023

Kovo 26 d. įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ […]

26 kovo, 2023

Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena! Lentvario bibliotekoje ta proga įvyko parodos apie gamtininką, biologą Tadą Ivanauską pristatymas.  2022 m. minėjome profesoriaus […]

26 kovo, 2023

Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras, vadovaujamas Danutės Samienės, puoselėja gražią tradiciją kasmet artėjant Tarptautinei teatro dienai pakviesti visus šio […]

25 kovo, 2023

Kovo 23 d., Mockaičių kultūros namuose (Kelmės raj.) vyko jaukus renginys „Teatro pavakariai Mockaičiuose“. Renginyje vyko Arūno Revoto darbų parodos […]

24 kovo, 2023

Kovo 1 d. po šešerius metų trukusių buvusios žydų sinagogos pastato rekonstrukcijos darbų Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvėrė duris […]

Mirga Gražinytė - Tyla
24 kovo, 2023

Kovo 22 d. Briuselio Henry Le Boeuf salė, projektuota žymiojo belgų architekto Viktoro Hortos, prisipildė nuostabių klasikinės muzikos garsų – […]

24 kovo, 2023

Paskirtas finansavimai programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos: Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 4 finansuotoms iniciatyvoms paskirstyta daugiau […]

23 kovo, 2023

Vilniaus savivaldybė kartu su gyventojais planuoja vieno didžiausių Naujamiesčio kvartalo pertvarką – keisis teritorija tarp Naugarduko, Birželio 23-iosios ir Vytenio […]