Kirpikų populiacija 2024 metais pušynams grėsmės nekelia
Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus minor Eich.). Jie graužia takus po pušų žieve, kuriuose vystosi kirpikų nauja karta. Suaugę vabalai papildomai maitindamiesi turi savybę įsigraužti į pušų žalių ūgliukų šerdį. Pagraužtus ūglius vėjas gali nulaužti ir jie nukrenta po pušų lajomis. Dėl šios savybės vabzdžių gentis pavadinta kirpikais, nes jų pagraužtos ir nulūžę šakelės panašios į sekatoriumi nukirptas. Apskaitos duomenimis, 2024 metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2023 metais, sumažėjo ir šis kenkėjas didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei neturės.
2024 metais buvo tęsiamas kasmetinis didžiojo ir mažojo kirpikų populiacijos monitoringas, kuris vykdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos 4 regioninių padalinių teritorijose: 16 girininkijų 58 miško sklypuose. Papildomai kenkėjo populiacijos stebėjimo vietos buvo parinktos Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje, norint nustatyti, ar pušinio pjūklelio židinio išplitimo zonoje po spyglių nugraužimo neišaugs kinivarpų populiacija. Kirpikų populiacija vertinta pagal ant miško paklotės nukritusias „nukirptas“ pušies šakeles.
Apskaita buvo atlikta kovo – balandžio mėnesiais. Kiekvienoje apskaitos vietoje dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje buvo surinktos visos nulūžusios pušų smulkios šakelės. Po to iš jų atrinktos ir suskaičiuotos kirpikų išgraužtos šakelės. Apskaitų duomenys atspindi žiemojančios kenkėjo populiacijos gausumą.
Gausiausiai šakučių miško paklotės 1 m2 dydžio plote rasta Druskininkų regioninio padalinio Musteikos girininkijoje. Mažiausiai „nukirptų“ šakelių surinkta Jurbarko regioninio padalinio Smalininkų girininkijoje.
2024 metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2023 metais, sumažėjo ir šis kenkėjas didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei neturės. Vidutiniškai rastų šakelių kiekis sumažėjo 27 procentais: 2023 metais vidutiniškai rastos 30,8 nukritusios „nukirptos“ šakutės ant 100 kvadratinių metrų miško paklotės, o 2024 metais – 23,6. Labiausiai „nukirptų“ šakučių skaičius augo Jurbarko regioniniame padalinyje (2,13 karto).
Kituose padaliniuose kirpikų populiacija mažėjo: labiausiai pamažėjo Druskininkų regioniniame padalinyje (36 procentais). Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje pušinio pjūklelio židinyje kirpikų populiacija beveik atitiko daugiametį vidurkį regioninių padalinių, kuriuose nuolat vykdomas kenkėjo monitoringas. Tai rodo, kad kirpikų populiacija pušinio pjūklelio lervų nugraužtuose pušynuose dar neišaugo.
Kirpikų populiacija visuose regioniniuose padaliniuose toliau išlieka žemame lygyje ir netgi yra žemesnė už daugiametį vidurkį.
Nuo 2008 metų „nukirptų“ šakelių metodu vykdomas populiacijos stebėjimas rodo, kad per tą laikotarpį kirpikų pušynuose nebuvo labai gausu. Ant 100 m2 miško paklotės rastų „nukirptų“ šakelių kiekis svyravo nuo 10 iki 50 vnt. (2 priedas). Atskirais metais kai kuriuose miško sklypuose buvo randama po 300-400 šakelių ant 100 m2 miško paklotės, tačiau tokiam pagausėjimui buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, nes dažniausiai šalia medyno būdavo palikti neapsaugotos nuo kenkėjų apnikimo pušies medienos sandėliai. Sanitarinės miško apsaugos priemonės medynuose reikalingos, kai ant 100 m2 miško paklotės randama 500 vnt. ir daugiau šakelių.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
