Viceministras: vietoje palaidojimo branduolinės IAE atliekos galėtų elektrą gaminti naujosios kartos reaktoriuose

Ignalinos atominei elektrinei (IAE) atliekant tyrimus ir ieškant tinkamos vietos įrengti giluminiam branduolinio kuro atliekynui, svarstoma galimybė vietoje laidojimo šias atliekas pakartotinai naudoti naujos kartos reaktoriuose, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

„Branduolinės energetikos bendruomenėje yra supratimas, kad ateityje jau ketvirtos ar ketvirtos plius kartos branduoliniai reaktoriai gali naudoti panaudotą branduolinį kurą dėl skirtingai vykstančios branduolinės reakcijos“, – šią savaitę Audito komiteto posėdyje sakė A. Zananavičius.

„Darbas ta linkme vyksta – kai atsiras atitinkamos technologijos, galimai ir Ignalinos panaudotas branduolinis kuras gali būti panaudotas elektros energijos gamybai naujuose reaktoriuose“, – dėstė viceministras.

Galimybė Lietuvoje pradėti ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (MBR) statybą įtvirtinta Seimo priimtoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Susitikimą su šią technologiją vystančio italų branduolinės energetikos startuolio „Newcleo“ atstovais yra turėjęs energetikos ministras Dainius Kreivys.

A. Zananavičiaus teigimu, nors dalis jėgainėje susidariusių atliekų yra branduolinės (apie 2,4 tūkst. tonų), kitą dalį sudaro neperdirbamos atliekos – 3,8 tūkst. tonų grafito, beveik 3,6 tūkst. tonų metalo, 3,1 tūkst. tonų serpentinito. Dar apie 2 tūkst. kubinių metrų atliekų turėtų susidaryti elektrinės įrangos išmontavimo procese.

Iki šiol projektui išleista apie 2 mln. eurų

Kaip kartojo Ignalinos jėgainės vadovas Linas Baužys, kol kas konkreti vieta giluminiam atliekynui nėra parinkta – tiriamos skirtingos šalies teritorijos, konsultuojamasi su savivaldybėmis.

„Pirmiausia reikia ištirti ir atsirinkti formacijas, kurios šiandien yra įvardintos tik kaip potencialios. Ištirti pačias formacijas, numatant pačias geriausias vietas, kur būtų galima laikyti (branduolinį kurą – ELTA) ir, aišku, atsižvelgiant į TATENA rekomendacijas, kad šitokių sprendimų priėmime būtų įtraukta pati visuomenė, kas šiuo metu yra ir daroma“, – posėdyje teigė L. Baužys.

Pasak atliekyno projekto vadovo Andriaus Vyšniausko, iki šiol teritorijų tyrimams yra išleista iki 2 mln. eurų. Galutinė suma, reikalinga paties atliekyno įrengimui, preliminariai galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų – tiesa, šis vertinimas atliktas 2000-ųjų pradžioje.

„Mes šiuo metu vykdome patikslinimo studiją, kurią mums daro Švedijos vienas giluminio (atliekyno – ELTA) projekto vystytojų. (…) Iki metų pabaigos padarysime referensinį skaičiavimą, jau artimesnį mūsų sąlygoms. Metų pabaigoje mes žinosime tikslesnį įvertinimą“, – posėdyje dėstė A. Vyšniauskas.

Kaip atliekyno projekto vadovas sakė kovo mėnesį, šiuo metu potenciali vieta atliekų laidojimui renkama iš 77 teritorijų 29 savivaldybėse. Panaudotas branduolinis kuras iš uždaromos IAE kol kas yra laikomas elektrinės teritorijoje įrengtoje laikinoje saugykloje.

Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, lėšos giluminiam atliekynui yra kaupiamos rezerviniame stabilizavimo fonde. Šių metų pabaigoje jame numatoma sukaupti beveik 60 mln. eurų.

„Rezervinio stabilizavimo nuostatose yra numatyta, kad pajamos, gautos iš Ignalinos atominės elektrinės parduoto turto, yra kaupiamos šitam tikslui – giluminiam atliekynui įrengti. Tačiau ta suma turi būti ne mažesnė kaip 3 mln. eurų kasmet kaupiama“, – parlamentarus informavo viceministras.

Jo duomenimis, nors šiemet planuota sukaupti minimalią sumą – 3 mln. eurų, Energetikos ministerijos prašymu ją ketinama didinti. Institucijos skaičiavimais, kaupiant esamais tempais, nebūtų laiku surinkta projektui reikalinga suma.

„Šiuo metu rengiame biudžeto projektą, kurio viena iš dalių sudėtinių yra ir rezervinio stabilizavimo fondo sąmata“, – pridūrė D. Sadeckas.

IAE konsultacijas su savivaldybėmis dėl galimų branduolinio kuro saugojimo vietų jų teritorijose pradėjo kovo mėnesį. Kritiką šiam procesui yra išsakęs Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, tikinęs pasigendantis skaidrumo ir matantis poreikį savivaldybėms, kuriose atliekynas gali būti įrengtas, numatyti konkrečią išankstinę kompensaciją.

Savo ruožtu elektrinės vadovas Linas Baužys teigia, kad atliekų laidojimas giliai po žeme ilgalaikėje perspektyvoje yra saugiausias sprendimas.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.

Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.