Žolinė 2026 Lietuvoje: kur vyks didžiausi renginiai ir atlaidai?

Rugpjūčio viduryje Lietuvoje minima viena gražiausių vasaros švenčių – Žolinė. Šiemet rugpjūčio 15-oji išpuola šeštadienį, todėl daugelyje šalies vietų savaitgalį netrūks ne tik religinių renginių, bet ir mugių, folkloro švenčių, koncertų, tradicinių amatų bei šeimai skirtų pramogų.

Žolinė Lietuvoje turi ypatingą reikšmę. Krikščioniškoje tradicijoje rugpjūčio 15-ąją minima Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė, o liaudiškoje tradicijoje tai – vasaros brandos, derliaus ir padėkos už žemės dovanas metas. Į bažnyčias žmonės neša žolynų puokštes, gėles, javus ir kitus augalus.

Šiemet vieni didžiausių Žolinės renginių vyks Krekenavoje, Pivašiūnuose ir Kauno rajone. Tačiau pasirinkimo bus ir daugiau.

Krekenava – viena svarbiausių Žolinės vietų Lietuvoje

Jeigu reikėtų išskirti vieną vietą, kur Žolinė kasmet tampa didžiule savaitės trukmės švente, tai būtų Krekenava Panevėžio rajone.

Didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje vyks rugpjūčio 14–21 dienomis. Krekenavos bazilika šiuo laikotarpiu tampa piligrimų traukos vieta, o šventė apima ne tik religinius renginius, bet ir koncertus, tradicinius amatus, mugę bei bendruomenės veiklas. Ši Žolinės atlaidų tradicija nuo 2021 metų įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šiemet Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką planuojama papuošti įspūdingu, apie 100 metrų ilgio iš žolynų nupintu vainiku. Žolynų girliandomis bus puošiamos ir miestelio erdvės, o gyventojai kviečiami dekoruoti savo kiemus, vartus bei sodybas.

Rugpjūčio 15-oji Krekenavoje – nuo kermošiaus iki koncertų

Didžiąją Žolinės dieną nuo 10 valandos prie bazilikos ir miestelio aikštėje vyks tradicinių amatų kermošius, Žolinės pakermošis, mugė ir vaikams skirtos pramogos.

12 valandą bazilikoje bus aukojamos iškilmingos šv. Mišios.

14 valandą miestelio aikštėje skambės Kanklių metams skirta programa. Joje pasirodys ansamblis „Šilko stygos“, latvių folkloro grupė „Knipati“ ir studija „Kankliuoti gali visi“.

Vakare šventė persikels į koncertinę sceną. 19 valandą pasirodys Sakalas Čumačenko, 20 valandą – grupė „Biplan“, o 21.15 valandą vakarą pratęs DJ „Rhythm K“.

Kitos atlaidų dienos Krekenavoje taip pat turės savo tematiką. Rugpjūčio 16-oji bus skirta žemdirbiams ir parapijai, 17-oji – maldos grupėms, 18-oji – kunigams ir pašvęstiesiems, 19-oji – mokytojams ir katechetams, 20-oji – „Caritui“ ir ligoniams, o rugpjūčio 21-oji – šeimoms.

Pivašiūnai – viena svarbiausių Žolinės piligrimystės vietų

Kita vieta, į kurią per Žolinę kasmet traukia tūkstančiai žmonių, yra Pivašiūnai Alytaus rajone.

Žolinės atlaidai Pivašiūnuose šiemet vyks rugpjūčio 14–22 dienomis. Rugpjūčio 15-oji čia bus pagrindinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės diena, sutampanti su Kaišiadorių vyskupijos 100-mečio jubiliejumi.

Atlaidų programa tęsis visą savaitę. Rugpjūčio 16-oji skirta šeimoms, 17-oji – „Caritui“, 18-oji – Gyvojo rožinio ir maldos grupėms, 19-oji – kunigams ir vienuoliams. Rugpjūčio 20-oji bus skirta palaimintajam Teofiliui Matulioniui, Lietuvos kariuomenei, policijai ir kitiems statutiniams pareigūnams, o rugpjūčio 21-oji – tikybos mokytojams, katechetams ir pedagogams. Atlaidai baigsis rugpjūčio 22 dieną ligonių, neįgaliųjų, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena.

Pagrindinės šv. Mišios atlaidų metu numatytos 10, 12 ir 18 valandomis, o piligrimai taip pat kviečiami į rožinio maldą ir Švč. Sakramento adoraciją.

Obelynėje – folkloras, žolynai ir tradiciniai amatai

Norintiems Žolinę švęsti ne tik bažnyčioje, bet ir per gyvąją etninę kultūrą, verta rinktis Kauno rajoną.

Rugpjūčio 14–15 dienomis Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje vyks respublikinis folkloro festivalis „Obelynės Žolinė 2026“. Šiemet tai jau trečiasis festivalis, skirtas Kanklių metams, o pagrindinė renginio tema – augalija.

Rugpjūčio 15-ąją čia veiks „Žolynų mugė“, kurioje bus galima įsigyti žolelių, arbatų, medaus, sūrių, naminių kepinių, uogienių, sirupų, prieskonių, natūralių gaminių ir amatininkų dirbinių.

Festivalio programoje taip pat numatytos žolininkystės edukacijos, paskaitos, folkloro pasirodymai, parodos, sutartinės ir kitos veiklos.

Pažaislyje Žolinė skambės su Kauno valstybiniu choru

Kaune Žolinės dieną verta užsukti į Pažaislio vienuolyną.

Rugpjūčio 15 dieną 15 valandą čia vyks Žolinės atlaidai, kurių metu giedos Kauno valstybinis choras. Chorui diriguos Mindaugas Radzevičius. Renginys nemokamas.

Pažaislio Žolinė išsiskiria tuo, kad religinę šventės tradiciją papildo aukšto lygio muzikinė programa ir viena įspūdingiausių Lietuvos sakralinių erdvių.

Rumšiškėse – Žolinė visai šeimai

Žolinę tradiciškai galima sutikti ir Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse.

Rugpjūčio 15 dieną čia vyks Žolinės šventė, skirta visai šeimai. Renginio akcentai – senieji papročiai, vasaros gėrybės, pirmasis derlius, muzika ir buvimas kartu su šeima, draugais bei kaimynais.

Muziejus taip pat skelbė Žolinės mugės registraciją amatininkams ir kūrėjams. Planuojama apie 40 prekybos vietų, todėl lankytojų turėtų laukti ir tradicinių dirbinių bei vietos kūrėjų gaminių.

Tai gali būti vienas tinkamiausių pasirinkimų šeimoms, norinčioms Žolinės tradicijas pažinti per Lietuvos kaimo kultūrą ir gyvąjį paveldą.

Raguva kvies į kraštiečių šventę

Panevėžio rajone Žolinės laikotarpiu tradiciškai daug dėmesio sulauks ir Raguva.

Rugpjūčio 14–16 dienomis čia vyks tradicinė kraštiečių šventė „Kaip gera grįžti man tėviškėn…“, šiemet skirta Raguvos miestelio 525 metų jubiliejui. Panevėžio rajono renginių kalendoriuje nurodoma, kad šventėje numatyti koncertai, spektaklis, Žolinės pakermošis ir kitos bendruomeninės veiklos.

Raguvos Žolinės tradicijoje svarbi vieta tenka žolynams, amatams, šeimai ir bendruomenei. Ankstesniais metais šventėje organizuotos žolynų puokščių kūrimo dirbtuvės, amatų turgeliai, edukacijos vaikams, sporto varžybos ir koncertai.

Rugpjūčio 16 dieną Raguvos bažnyčioje vyks Žolinės atlaidai, o šventinę programą papildys koncertas.

Žolinė Lietuvoje – ne tik viena diena

Nors pagrindinė Žolinės data yra rugpjūčio 15-oji, daugelyje Lietuvos miestelių ir parapijų šventiniai renginiai prasideda dar prieš ją ir tęsiasi kelias dienas.

Šių metų renginių geografija taip pat rodo, kad Žolinė Lietuvoje nebėra vien religinė šventė. Ji jungia skirtingas tradicijas – nuo atlaidų ir žolynų šventinimo iki folkloro, amatų, mugių, koncertų, šeimų renginių ir bendruomenių susitikimų.

Todėl norintiems Žolinės savaitgalį praleisti prasmingai pasirinkimų netrūks: Krekenava labiausiai tiks piligrimystės, muzikos ir didelės miestelio šventės ieškantiems žmonėms, Pivašiūnai – norintiems dalyvauti vienuose svarbiausių Lietuvos Žolinės atlaidų, Obelynė – folkloro ir etninės kultūros mėgėjams, Rumšiškės – šeimoms, o Raguva – tiems, kurie nori pajusti mažo Lietuvos miestelio bendruomenės šventės atmosferą.

Žolinė – puiki proga ne tik aplankyti renginį, bet ir prisiminti senąsias Lietuvos tradicijas. Į bažnyčią nešama žolynų puokštė daugeliui šeimų vis dar yra svarbi šventės dalis, o bendruomenių organizuojamos mugės ir folkloro renginiai padeda šias tradicijas perduoti jaunajai kartai.

Kadangi dalies renginių programos gali būti tikslinamos, prieš vykstant verta pasitikrinti konkretaus organizatoriaus ar savivaldybės paskelbtą informaciją.