10 proc. pradiniam būstui – kas pasikeitė ir kiek reikės sukaupti perkant antrą ar trečią NT?

Nuo rugpjūčio 1-osios pirmą būstą su paskola perkantiems gyventojams Lietuvoje taikoma nauja pradinio įnašo tvarka – vietoje anksčiau reikalautų 15 proc. pakanka sukaupti 10 proc. perkamo būsto vertės. Lietuvos bankas šį pakeitimą įtvirtino atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus.

Pokytis aktualus pirmiausia žmonėms, kurie savo būsto iki šiol neturėjo ir dėl sparčiai augusių nekilnojamojo turto kainų susidūrė su sunkumais sukaupti pradiniam įnašui reikalingą sumą.

Tačiau svarbu žinoti – 10 proc. taisyklė nėra taikoma visiems būsto pirkėjams. Perkant antrą, trečią ar dar vieną būstą, pradinio įnašo reikalavimai išlieka gerokai griežtesni.

Kada pakanka 10 proc.?

10 proc. pradinis įnašas gali būti taikomas žmogui, kuris ima pirmą būsto paskolą pirmam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti ar statyti, tačiau yra dar viena svarbi sąlyga.

Pirkėjas ir jo bendraskolis paskolos sutarties sudarymo metu neturi turėti nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jo neturėjo per pastaruosius penkerius metus.

Tai reiškia, kad vien tai, jog žmogus šiuo metu neturi būsto, automatiškai nesuteikia teisės į 10 proc. pradinį įnašą. Vertinama ir ankstesnė nekilnojamojo turto nuosavybė.

Be to, „būstu“ šiuo atveju nereikėtų suprasti tik kaip buto ar individualaus namo. Lietuvos bankas nurodo, kad pirmo būsto pirkėju nelaikomas žmogus, kuris yra įsigijęs, paveldėjęs ar kitaip įgijęs teisę į bet kokio tipo nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, pavyzdžiui, sodo namą ar garažą.

O jeigu perkamas antras būstas?

Čia taisyklės visiškai kitokios.

Antrai ir paskesnėms būsto paskoloms taikomas ne mažesnis kaip 30 proc. pradinis įnašas. Ši taisyklė galioja ir perkant antrą, ir trečią, ir ketvirtą būstą, jeigu tai yra antra ar paskesnė būsto paskolos sutartis.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka 200 tūkst. eurų vertės antrą būstą, pagal bendrą taisyklę jam reikėtų turėti mažiausiai 60 tūkst. eurų nuosavų lėšų.

Trečiam būstui taikomas toks pats principas – 30 proc. nėra didinami vien todėl, kad perkamas trečias, o ne antras objektas. Tačiau kiekviena papildoma paskola reiškia didesnę bendrą finansinę naštą, todėl bankas vertins ir visas turimas paskolas bei pajamas.

Yra išimčių, kai antram būstui gali pakakti mažesnio įnašo

30 proc. reikalavimas nėra absoliutus.

Lietuvos bankas numato galimybę antrai ir paskesnei būsto paskolai taikyti mažesnį nei 30 proc., tačiau ne mažesnį kaip 15 proc. pradinį įnašą, kai ankstesnės būsto paskolos yra grąžinta daugiau kaip pusė jų sumos.

Tai svarbus pasikeitimas nuo ankstesnės tvarkos. Nuo rugpjūčio 1-osios vertinama ne tik įkeisto turto rinkos vertė, bet ir tai, kiek konkrečios ankstesnės paskolos jau yra grąžinta.

Tarkime, žmogus turi būsto paskolą, kurios pradinis dydis buvo 150 tūkst. eurų, o dabar liko grąžinti 70 tūkst. eurų. Kadangi grąžinta daugiau nei pusė pradinės paskolos sumos, gali būti taikoma išimtis ir antram būstui prireiktų daugiau nei 15 proc., bet mažiau nei 30 proc. pradinio įnašo.

Svarbu pabrėžti, kad 10 proc. lengvata antrai ar trečiai būsto paskolai netaikoma. Net ir pasinaudojus išimtimi, pradinis įnašas negali būti mažesnis nei 15 proc.

O jeigu pirmą paskolą jau turi, bet perki pirmą būstą?

Čia taip pat galima lengvai susipainioti.

Jeigu žmogus pirmą kartą ima būsto paskolą, tačiau jau turi nekilnojamojo turto, jam netaikomas naujasis 10 proc. reikalavimas. Tokiu atveju taikomas 15 proc. pradinis įnašas.

Todėl naujoji tvarka orientuota būtent į žmones, kurie realiai žengia į būsto rinką pirmą kartą, o ne į tuos, kurie jau turi nekilnojamojo turto.

Kodėl Lietuvos bankas keitė taisykles?

Lietuvos bankas sprendimą sumažinti pirmo būsto pradinio įnašo ribą grindė siekiu suteikti daugiau galimybių žmonėms įsigyti pirmąjį būstą. Sparčiai augant būsto kainoms, net ir pakankamai stabilias pajamas gaunantiems gyventojams 15 proc. pradinio įnašo sukaupimas tapo reikšminga kliūtimi.

Pavyzdžiui, perkant 150 tūkst. eurų vertės būstą, anksčiau reikėjo sukaupti bent 22 500 eurų. Dabar pirmą būstą atitinkantiems kriterijus pakaktų 15 tūkst. eurų.

Perkant 200 tūkst. eurų vertės būstą skirtumas dar didesnis: ankstesnis 15 proc. įnašas sudarė 30 tūkst. eurų, o dabar 10 proc. – 20 tūkst. eurų.

Vis dėlto mažesnis pradinis įnašas savaime nereiškia, kad būstas taps pigesnis. Pasiskolinus didesnę būsto kainos dalį, didėja paskolos suma, o kartu ir bendra palūkanų našta.

Nauja taisyklė – ne vienintelis banko vertinamas kriterijus

Svarbu nepamiršti, kad 10 proc. pradinis įnašas yra minimalus reguliacinis reikalavimas, o ne garantija, kad bankas paskolins 90 proc. būsto vertės.

Kredito įstaiga papildomai vertins žmogaus pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, perkamo turto vertę ir kitus rizikos veiksnius. Lietuvos bankas taip pat nuo rugpjūčio 1-osios pakeitė paskolos įmokos ir pajamų santykio skaičiavimą – taikomas vienas 50 proc. limitas, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.

Ką verta žinoti prieš perkant būstą?

Naujoji tvarka pirmiausia palengvina startą tiems, kurie būstą perka pirmą kartą. Tačiau prieš pasirašant preliminarią būsto pirkimo sutartį verta iš anksto išsiaiškinti, kokiai pirkėjų kategorijai priklausysite.

Pirmas būstas ir nėra bei penkerius metus nebuvo NT – nuo 10 proc.

Pirma būsto paskola, tačiau jau turite NT – nuo 15 proc.

Antra ar paskesnė būsto paskola – paprastai nuo 30 proc., tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikoma išimtis ir reikėti daugiau nei 15 proc., bet mažiau nei 30 proc.

Todėl atsakymas į klausimą, ar naujasis 10 proc. pradinis įnašas galioja perkant antrą ar trečią nekilnojamojo turto objektą, yra ne. Ši lengvata skirta pirmą būstą perkantiems žmonėms, atitinkantiems Lietuvos banko nustatytas sąlygas.