Po bylų dėl nusikaltimų prieš vaikus – raginimas Lietuvos vyskupams sudaryti nepriklausomą komisiją
Reaguojant į teismui perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiems kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, paskelbtas viešas kreipimasis į Lietuvos vyskupus. Jo autoriai ragina nedelsiant sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei institucine valdžia atvejus Lietuvos Katalikų Bažnyčioje.
Kreipimosi iniciatorius, Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas, pabrėžia, kad baudžiamosios bylos gali nustatyti konkrečių asmenų teisinę atsakomybę, tačiau jos savaime neatsakys į platesnius klausimus apie institucijų veikimą ir galimus sisteminius trūkumus.
„Jeigu išnaudojimas tęsėsi daugiau nei du dešimtmečius, nebegalime apsiriboti vien klausimu, ar konkretus žmogus yra kaltas. Turime klausti, kodėl tiek metų nesuveikė vaikų apsaugos mechanizmai, kokie signalai galėjo būti nepastebėti ir ar institucijos reakcija buvo pakankama“, – teigia M. Norbutas.
Anot jo, į tokius klausimus galėtų atsakyti tik nuo Bažnyčios hierarchijos tiesioginės įtakos atsietas tyrimas.
Raginama neapsiriboti pavienių bylų nagrinėjimu
Viešo kreipimosi autoriai primena, kad dar 2023 metais visuomenininkai ragino Lietuvos vyskupus sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine valdžia atvejams tirti. Pasak jų, praėjus trejiems metams tokia komisija Lietuvoje vis dar nėra sudaryta.
„Treji metai laukimo yra per daug. Dar daugiau laukti būtų nepriimtina. Nepriklausomas tyrimas nėra puolimas prieš Bažnyčią ar tikinčiuosius. Priešingai – tai galimybė išgirsti nukentėjusiuosius, įvardyti institucines nesėkmes ir padaryti viską, kad jos nepasikartotų“, – sako M. Norbutas.
Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tyrimas turėtų apimti ne tik konkrečius nusikalstamų veikų atvejus, bet ir Bažnyčios institucijų reakciją į galimus pranešimus, sprendimų priėmimo praktiką, vaikų apsaugos mechanizmų veikimą bei galimas sistemines problemas.
I. Budraitė: moralinis autoritetas atkuriamas ne tyla
Kreipimąsi, prieinamą Peticijos.lt platformoje, jau pasirašė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė. Jos teigimu, iš didelę moralinę ir visuomeninę įtaką turinčios institucijos pagrįstai tikimasi aukščiausių skaidrumo standartų.
„Vaikų saugumas ir nukentėjusiųjų teisė būti išgirstiems negali priklausyti nuo institucijos noro bei gebėjimo tirti pačią save. Moralinis autoritetas neapginamas tyla – jis atkuriamas tiesa, atsakomybe ir konkrečiais veiksmais“, – teigia I. Budraitė.
Pasak jos, nepriklausoma komisija būtų svarbi ne tik galimai nukentėjusiems žmonėms ir visuomenei, bet ir pačiai tikinčiųjų bendruomenei.
Siūloma suburti skirtingų sričių ekspertus
Kreipimosi autoriai siūlo komisiją sudaryti iš įvairių sričių specialistų – teisininkų, psichologų, psichiatrų, kriminologų, sociologų, vaikų apsaugos, žmogaus teisių ir archyvų ekspertų, Bažnyčios istorikų bei specialistų, dirbančių su seksualinį smurtą patyrusiais žmonėmis.
Komisijai, pasak kreipimosi autorių, turėtų vadovauti su Bažnyčios institucine struktūra nesusijęs ir visuomenės pasitikėjimą turintis ekspertas.
Taip pat raginama komisijai suteikti prieigą prie tyrimui reikalingų dokumentų ir archyvų, kartu užtikrinant nukentėjusiųjų privatumo apsaugą. Siūloma sudaryti saugias sąlygas galimą išnaudojimą patyrusiems žmonėms būti išgirstiems, o tyrimo rezultatus ir rekomendacijas viešinti nepažeidžiant jų teisių.
Kreipimosi autoriai taip pat ragina užtikrinti, kad komisijos rekomendacijos būtų įgyvendintos, ir sukurti nepriklausomai prižiūrimą seksualinio išnaudojimo prevencijos bei pagalbos nukentėjusiesiems sistemą.
Lietuvoje galioja Bažnyčios nustatytos apsaugos gairės
Lietuvos Vyskupų Konferencija yra patvirtinusi elgesio su nepilnamečiais ir reagavimo į galimą išnaudojimą gaires. Tačiau kreipimosi autoriai teigia, kad vidinės kanoninės procedūros negali pakeisti plataus masto nepriklausomo tyrimo.
Jų vertinimu, toks tyrimas leistų įvertinti ne tik pavienius atvejus, bet ir institucijos kultūrą, sprendimų priėmimo praktiką, reakciją į gautus pranešimus bei galimas sistemines seksualinio išnaudojimo prielaidas.
Kreipimesi taip pat nurodoma, kad nepriklausomi ir plataus masto seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje tyrimai buvo atlikti Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Juose buvo nagrinėjami ne tik pavieniai nusikaltimai, bet ir institucijų reakcija, galimos sisteminės klaidos bei nukentėjusiųjų patirtys.
Prokuratūra: vienoje byloje – 34 nusikalstamos veikos epizodai
Kreipimasis paskelbtas netrukus po Generalinės prokuratūros pranešimo apie teismui perduotą bylą, kurioje Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų veikų epizodų. Generalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad galimos nusikalstamos veikos galėjo būti vykdomos nuo 2002 metų iki 2025 metų birželio.
Bylos duomenimis, nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų, kurie galimų nusikalstamų veikų metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus.
Prokuratūra nurodė, kad kunigui pareikšti kaltinimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, tarp jų – seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, vaiko įtraukimo į girtavimą ir disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojamas vaikas.
Birželio pabaigoje teismui perduota ir kita byla, kurioje dar vienas Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs kunigas kaltinamas disponavimu pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai.
Abu dvasininkai yra nušalinti nuo dvasinių pareigų.
Svarbu pabrėžti, kad pareikšti kaltinimai nėra teismo nuosprendis – kaltinamųjų kaltę ar nekaltumą baudžiamosiose bylose nustatys teismas.
Kreipimosi autoriai tuo metu ragina Lietuvos vyskupus imtis platesnio institucinio tyrimo ir teigia, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimas neturėtų būti vienintelis atsakas į klausimus apie galimą seksualinio išnaudojimo prevencijos, reagavimo ir kontrolės sistemą Bažnyčioje.
