Romų genocido dienos minėjimas Paneriuose: „Didžiausi nusikaltimai prasideda nuo neapykantos“
Tarptautinės romų genocido dienos proga Panerių memoriale Vilniuje pirmadienį pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų romų aukos. Minėjimo metu vyko simbolinė Atminties kelio eisena, skambėjo romų himnas, buvo padėtos gėlės, o istorikai ir bendruomenės atstovai priminė vieną mažiausiai žinomų nacistinio režimo nusikaltimų Europoje.
Renginys prasidėjo vidurdienį prie Panerių geležinkelio stotelės, iš kurios dalyviai leidosi į Atminties kelią Panerių memorialo link. Minėjime dalyvavo Lietuvos romų bendruomenės nariai, valstybės institucijų, ambasadų, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei svečiai iš užsienio.
Paneriai – viena svarbiausių romų genocido atminties vietų Lietuvoje
Panerių memorialas yra didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje ir viena didžiausių Rytų Europoje. 1941–1944 metais čia nacistinės Vokietijos okupacijos metu buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių – daugiausia žydų, tačiau tarp aukų buvo ir romai.
Istorikų duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje dėl savo tautybės buvo nužudytas maždaug kas trečias romas. Visos Europos mastu nacistinio režimo vykdyto romų genocido – Samudaripeno – metu gyvybės neteko apie 70 proc. Europos romų.
Minėjimas vyko prie vadinamosios Kauno duobės, kur buvo žudomi romai ir naikinami jų kūnai. Čia nuskambėjo romų himnas, aukos pagerbtos tylos minute, padėtos gėlės.
Raginimas nepamiršti istorijos
Renginyje kalbėjęs Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad didžiausi nusikaltimai žmonijai prasideda ne nuo ginklų, o nuo neapykantos, stereotipų ir žmogaus nuvertinimo.
Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik džiaugėsi, kad apie romų genocidą kalbama vis plačiau, o kasmetinis minėjimas sulaukia vis didesnio visuomenės ir institucijų dėmesio.
Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas akcentavo, kad romų tragedija ilgą laiką buvo vadinama užmirštu genocidu, todėl šiandien svarbu ne tik prisiminti aukas, bet ir įsipareigoti neleisti neapykantai vėl įsitvirtinti visuomenėje.
Diskusija dėl romų genocido įamžinimo
Po minėjimo surengta konferencija „Romų genocido aukų įamžinimo paminklai pasaulyje ir Lietuvoje“, kurioje istorikai, mokslininkai, architektai ir romų bendruomenės atstovai diskutavo apie tai, kaip Paneriuose derėtų įamžinti romų genocido aukas.
Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk pabrėžė, kad memorialas turėtų ne tik pažymėti tragedijos vietą, bet ir suprantamai pasakoti istoriją ateities kartoms.
Mokslininkai primena: už skaičių slypi žmonės
Minėjime dalyvavusi Miunsterio universiteto mokslininkė dr. Volha Bartash, jau daugelį metų tirianti romų genocido istoriją Rytų Europoje, priminė, kad daugelio Paneriuose nužudytų romų vardai taip ir liko neužfiksuoti.
Ji pasidalijo jautriu liudijimu iš kunigo Juozo Baltramonaičio dienoraščio apie 1944 metų balandį iš Lukiškių kalėjimo išvežtas romų šeimas, tarp kurių buvo ir vaikai. Oficialiuose dokumentuose buvo įrašyta, kad žmonės „paleidžiami“, nors iš tiesų jie buvo vežami į mirtį.
Anot mokslininkės, būtent tokios istorijos primena, kad už kiekvieno statistinio skaičiaus slypi konkretūs žmonės – šeimos, vaikai, svajonės ir gyvenimai, kuriuos nutraukė karas.
Rugpjūčio 2-oji Lietuvoje oficialiai minima kaip Romų genocido atminimo diena nuo 2019 metų, kai ją į Atmintinų dienų įstatymą įtraukė Seimas. Ši data pasirinkta todėl, kad 1944 metų rugpjūčio 2-osios naktį Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo sunaikinta vadinamoji romų šeimų stovykla – per vieną naktį nužudyta beveik 3 tūkst. romų vyrų, moterų ir vaikų. Šis įvykis laikomas vienu tragiškiausių romų genocido simbolių Europoje.
