Vienas iš svarbesnių pastarojo meto Žeimelio įvykių – sutvarkytas evangelikų liuteronų bažnyčios stogas
Taip tarpusavyje neretai pasidžiaugia Žeimelio (Pakruojo r.) gyventojai, žvelgdami į nauja skarda tviskantį evangelikų liuteronų bažnyčios bokštą, naujomis čerpėmis dengtą stogą. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu sutvarkytas bažnyčios bokštas, stogas, sienų mūras, atlikti kiti tvarkybos darbai. Jie ne tik apsaugos istorinį pastatą nuo atmosferos poveikio, bet ir leis jį išsaugoti ateities kartoms.
Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia yra vienas svarbiausių miestelio simbolių, todėl baigti tvarkybos darbai svarbūs ne tik kultūros paveldo specialistams, bet ir vietos bendruomenei. Daugiau kaip du šimtmečius miestelio panoramą formuojantis bažnyčios bokštas yra geriausiai atpažįstamas Žeimelio architektūrinis akcentas, todėl jo išsaugojimas aktualus ir miestelio tapatybei. Beje, jis svarbus ne tik lietuviams, bet ir kaimynams latviams (vietiniai gyventojai net ją vadina – latvių bažnyčia), nes joje šešerius metus pastoriumi dirbo latvių švietėjas, kalbininkas, teologas, poetas ir rašytojas Gothardas Frydrichas Stenderis.
„Žmonės kalbėjo – nusifotografuokime, nes kito remonto turbūt nesulauksime. Iš tiesų – kiek kartų šis pastatas jau pergyveno ir kiek dar pergyvens – ilga jo istorinė atmintis. Esame labai dėkingi visiems, prisidėjusiems prie bažnyčios tvarkybos darbų. Labai puikiai visi dirbo, ir rezultatai akivaizdūs. Atnaujintoje bažnyčioje toliau vyks ne tik pamaldos, bet ir koncertai“, – kalbėjo Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios atstovė Laima Karpavičiūtė, remonto laiku tapusi dar ir bažnyčios raktininke.
Miestelio gyventojų džiaugsmą dėl sutvarkytos bažnyčios lengva suprasti, nes prieš pradedant darbus pastatas buvo labai prastos būklės – stogas skylėtas, ant jo stiebiesi medeliai, vietomis išpuvusios ne tik perdangos, lubos, bet ir bažnyčios grindys.
„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti atnaujinant šį Lietuvos ir Latvijos istorijai svarbų, miestelį puošiantį pastatą. Malonu baigti darbus žinant, kad pastatas nebus tuščias, kad jis bus gausiai lankomas, naudojamas ir bažnyčios, ir visos miestelio bendruomenės reikmėms“, – sakė KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Sutvarkytas bažnyčios bokštas, stogas ir zakristija
Oficialus įgyvendinto projekto pavadinimas – Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios stogo tvarkybos (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbai.
Įgyvendinant šį projektą buvo atlikti kompleksiniai bažnyčios tvarkybos darbai, apėmę pagrindinį pastato tūrį, bokštą ir zakristiją. Daugiausia dėmesio skirta stogams atnaujinti: buvo restauruotos istorinės medinės konstrukcijos bei perdangos, įrengta nauja danga, suremontuotos medinės lubos. Kartu užtikrintas ir pastato konstrukcinis stabilumas – sustiprintos bei suvaržytos suskilinėjusio sienų mūro vietos pagrindinėje bažnyčios dalyje bei zakristijoje. Finalinis akcentas – restauruoti virš bažnyčios bokšto ir zakristijos kylantys metaliniai kryžių ir jų tvirtinimo elementai.
„Atliekant darbus buvo ne tik pakeistos nusidėvėjusios konstrukcijos, bet ir restauruoti išlikę autentiški elementai, taikant kultūros paveldo objektams keliamus reikalavimus. Tokie sprendimai leidžia išsaugoti pastato istorinę vertę, kartu užtikrinant jo saugumą ir ilgaamžiškumą“, – komentavo atliktus darbus KIC techninės priežiūros projektų vadovas Eugenijus Tautkus.
Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios stogo tvarkybos darbai vyko 2025–2026 metais. Juos atliko UAB „Rokiškio apdaila“, projektą parengė UAB „Senamiesčio projektai“, projekto vadovas – Ramūnas Buitkus. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos lėšomis, jų vertė siekė 445 tūkst. eurų su PVM.
Daugiau kaip keturis šimtmečius menanti istorija
Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos istorija prasidėjo dar XVI amžiuje. Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Žeimelyje pastatyta 1540 metais seniūno Kasparo fon Tyzenhauzo iniciatyva. Medinė bažnyčia per kelis šimtmečius ne kartą buvo perstatoma, remontuojama, keitė savininkus, kol galiausiai tapo parapijos nuosavybe.
Svarbus parapijos istorijos etapas siejamas su pastoriumi Konradu Šulcu. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, o pats dvasininkas prisidėjo ir prie evangelikų liuteronų bažnytinės organizacijos pertvarkos Lietuvoje. K. Šulcas palaidotas pačioje bažnyčioje – po sakykla.
Dabartinė Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1786–1793 metais. XIX amžiaus pabaigoje, 1889–1890 metais, ji buvo gerokai pertvarkyta – sumūrytas aukštas bokštas ir atnaujintas bažnyčios vidus.
Iš netaisyklingų akmenų ir plytų sumūryta bažnyčia išsiskiria istorizmo ir neogotikos architektūros bruožais. Pastato fasadus puošia smailiaarkiai langai, dekoratyviniai plytų elementai, o interjere iki šiol išlikę vertingi altorius, sakykla bei XIX amžiaus pabaigos vargonų prospektas. Šventovė ilgą laiką buvo svarbiausia evangelikų liuteronų bažnyčia Žeimelio, Biržų, Panevėžio parapijoms ir Pakruojo filijai.
Po Antrojo pasaulinio karo parapija sumažėjo, tačiau bažnyčia ir toliau veikė. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje ji buvo paremontuota – atnaujintas stogas, bokštas, perdažytos sienos ir grindys, sutvarkyti vargonai.
2025–2026 metų tvarkybos darbai – svarbus šios šventovės istorijos etapas, padėsiantis išsaugoti vieną vertingiausių Šiaurės Lietuvos evangelikų liuteronų sakralinės architektūros objektų.
