Senas telefonas – tikra „aukso kasykla“: kiek vertingų žaliavų slypi mūsų išmaniuosiuose?

Ar kada susimąstėte, kas iš tiesų slypi jūsų išmaniojo telefono viduje? Nedidelio įrenginio sudėtyje galima aptikti apie 30 periodinės elementų lentelės elementų, o kai kuriais skaičiavimais – daugiau kaip 60 skirtingų metalų. Tarp jų yra ne tik plačiai naudojami varis ar aliuminis, bet ir auksas, sidabras, kobaltas, litis, indis, tantalas bei retieji Žemės elementai.

Todėl stalčiuje metų metus gulintis senas telefonas nėra tiesiog nebereikalingas daiktas. Jame slypi vertingos žaliavos, kurias galima susigrąžinti ir panaudoti naujų gaminių gamyboje. Tinkamai sutvarkyta elektronikos atlieka padeda ne tik mažinti taršą, bet ir tausoti ribotus gamtos išteklius.

Telefone – litis, kobaltas, auksas ir retieji Žemės elementai

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai yra sudėtingi elektronikos įrenginiai, kurių gamybai reikia daugybės skirtingų medžiagų.

Litis ir kobaltas yra vienos svarbiausių žaliavų ličio jonų baterijoms. Jos naudojamos ne tik telefonuose, bet ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose, belaidžiuose įrenginiuose, žaisluose bei elektromobiliuose.

Telefono garsiakalbiuose ir vibracijos mechanizmuose naudojami magnetai, kuriuose gali būti neodimio. Ekranų technologijose naudojami europis, terbis ir itris, padedantys atkurti spalvas. Indis naudojamas skaidriai laidžiai ekrano dangai, leidžiančiai jutikliniam ekranui reaguoti į prisilietimą.

Tuo tarpu tantalas naudojamas elektronikos kondensatoriuose, o auksas, sidabras ir varis – jungtyse bei elektroninėse grandinėse.

„Iš pirmo žvilgsnio senas telefonas gali atrodyti kaip bevertė elektronikos atlieka, tačiau jame slypi daugybė vertingų žaliavų – nuo metalų iki retųjų Žemės elementų. Labai svarbu nebenaudojamus mobiliuosius telefonus perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, kad juose esančios medžiagos būtų atgautos ir panaudotos naujų gaminių gamyboje. Taip mažiname poveikį aplinkai ir tausojame ribotus gamtos išteklius“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.

Pasak jos, tai ypač aktualu Europos Sąjungai, kuri daugiau kaip 90 proc. kritinių žaliavų importuoja iš kitų pasaulio regionų. Todėl kiekvienas tinkamai sutvarkytas elektronikos įrenginys prisideda prie žaliavų išsaugojimo ir jų grąžinimo į ekonomiką.

Telefono kaina matuojama ne tik eurais

Išmaniojo telefono gamyba turi ir kitą kainą, apie kurią vartotojai dažnai nesusimąsto. Daugelis įrenginiuose naudojamų žaliavų išgaunamos vos keliuose pasaulio regionuose, o jų gavyba gali būti susijusi su dideliu poveikiu aplinkai ir socialinėmis problemomis.

2024 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo išgauta apie 76 proc. pasaulio kobalto. Dalis jo išgaunama smulkiosios kasybos būdu, o tarptautinės organizacijos yra fiksavusios vaikų darbo ir prastų darbo sąlygų atvejų.

Didelė dalis ličio išgaunama Australijoje ir Čilėje. Tuo metu Kinijoje išgaunama ir perdirbama didžioji dalis pasaulio retųjų Žemės elementų.

Tai reiškia, kad kuo daugiau žaliavų galima susigrąžinti iš jau pagamintų ir nebenaudojamų elektronikos prietaisų, tuo mažesnis spaudimas naujų išteklių gavybai.

Elektronikos atliekų pasaulyje tik daugėja

Problemos mastą atskleidžia Jungtinių Tautų pasaulinės elektronikos atliekų stebėsenos ataskaita „Global E-waste Monitor 2024“. Jos duomenimis, 2022 metais pasaulyje susidarė net 62 mln. tonų elektronikos atliekų, tačiau oficialiai buvo perdirbta tik apie 22 proc. jų.

Tai reiškia, kad didžiulis kiekis vertingų medžiagų lieka prarastas. Metalai gali patekti į sąvartynus arba neoficialius atliekų tvarkymo srautus, užuot sugrįžę į gamybą.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, vienoje tonoje nebenaudojamų elektronikos plokščių aukso gali būti nuo 40 iki 800 kartų daugiau nei vienoje tonoje natūralios aukso rūdos.

Vertingų medžiagų išgavimas iš senos elektronikos vadinamas urbanistine kasyba. Kitaip tariant, miestų gyventojų namuose, biuruose ir įmonėse sukaupta elektronika tampa savotišku žaliavų telkiniu.

Ši idėja jau nėra vien teorinė. 2024 metais Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla Pietų Velse pradėjo eksploatuoti gamyklą, kurioje iš elektronikos plokščių cheminiu būdu išgaunamas 99,9 proc. grynumo auksas.

Ką daryti su senu telefonu?

Vienas paprasčiausių būdų prisidėti prie žiedinės ekonomikos – nebereikalingą telefoną ar kitą elektronikos prietaisą tinkamai perduoti perdirbti.

Smulkiąją elektroniką gyventojai gali nemokamai pristatyti į didesnius prekybos centrus, kuriuose įrengtos specialios elektronikos atliekų surinkimo talpos. Senų baterijų surinkimo dėžutes galima rasti parduotuvėse, biuruose, mokyklose ir kitose vietose.

Nebenaudojamą šaldytuvą, skalbyklę ar kitą stambią buitinę techniką taip pat galima nemokamai atiduoti išvežimui. Užregistravus paslaugą, kartu galima perduoti ir smulkiąją elektroniką bei baterijas.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas galima pristatyti ir į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose bei prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Išsamią informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, seną elektros ir elektroninę įrangą ar buitinę techniką, taip pat kaip užregistruoti nemokamą išvežimą, galima rasti atliekos.lt.

Telefonas stalčiuje – prarasta žaliava

Seną telefoną laikyti stalčiuje gali atrodyti patogu – galbūt kada nors jo prireiks. Tačiau ilgainiui namuose sukaupti seni įrenginiai tampa ne tik nenaudojama elektronika, bet ir prarastų žaliavų šaltiniu.

Auksas, sidabras, varis, litis, kobaltas ir kitos medžiagos gali būti susigrąžintos ir dar kartą panaudotos. Todėl atsisveikinti su senu telefonu galima ne išmetant jį į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, o perduodant teisėtam elektronikos atliekų tvarkytojui.

Taip vienas nedidelis įrenginys gali tapti maža, bet prasminga žiedinės ekonomikos dalimi – jo medžiagos nebus prarastos, o galės sugrįžti į naujų technologijų gamybą.