Lietuvoje stebėtas įspūdingas Saulės užtemimas: kiek Saulės užsidengė ir kur jis buvo matomas geriausiai?
2026 m. rugpjūčio 12-osios vakarą Lietuvos gyventojai galėjo stebėti vieną įspūdingiausių šių metų astronominių reiškinių – dalinį Saulės užtemimą. Nors pasaulyje šis reiškinys buvo visiškas Saulės užtemimas, Lietuvoje Mėnulis visiškai Saulės neuždengė, tačiau dalis mūsų žvaigždės disko buvo pasislėpusi už Mėnulio.
Užtemimas Lietuvoje vyko vakaro metu, todėl stebėjimo sąlygoms buvo ypač svarbi vieta su atviru vakariniu horizontu. Saulė tuo metu jau buvo gana žemai, todėl pastatai, medžiai ar kitos kliūtys galėjo užstoti vaizdą.
Lietuvoje matėsi dalinis Saulės užtemimas
2026 metų rugpjūčio 12-osios užtemimas buvo visiškas, tačiau visiškumo juosta driekėsi per Grenlandiją, Islandiją, Atlanto vandenyną, Ispaniją ir kai kurias kitas teritorijas. Ten stebėtojai galėjo pamatyti momentą, kai Mėnulis visiškai uždengė Saulės diską.
Lietuva į visiškumo juostą nepateko, todėl mūsų šalyje buvo matoma tik dalinė užtemimo fazė.
Vis dėlto užtemimas buvo gana ryškus. Skirtingose Lietuvos vietose didžiausio užtemimo metu Mėnulis uždengė maždaug 75–81 proc. Saulės disko.
Kada Saulės užtemimas buvo matomas Lietuvoje?
Lietuvoje dalinis Saulės užtemimas prasidėjo maždaug 20 val. 06 min., o baigėsi apie 21 val. 19 min. Tikslus laikas ir užtemimo dydis priklausė nuo konkrečios vietovės.
Kaune užtemimas prasidėjo apie 20.09 val., maksimumą pasiekė apie 20.56 val., o stebėjimas baigėsi maždaug 21.04 val. Didžiausio užtemimo metu buvo uždengta apie 78 proc. Saulės disko.
Vilniuje dalinė fazė prasidėjo apie 20.09 val., o didžiausio užtemimo metu buvo uždengta maždaug 75 proc. Saulės disko.
Klaipėdoje užtemimas prasidėjo apie 20.08 val., maksimumas pasiektas apie 21 val., o dalinė fazė tęsėsi iki maždaug 21.18 val. Čia buvo uždengta apie 81 proc. Saulės disko.
Tai reiškė, kad vakarinėje ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje Saulės užtemimas buvo ypač įspūdingas, nors visiškos fazės mūsų šalyje nebuvo.
Kodėl Saulės užtemimas vyko vakare?
Šio astronominio reiškinio išskirtinumas Lietuvoje buvo tas, kad jis vyko gana vėlai vakare. Mėnuliui slenkant priešais Saulę, mūsų žvaigždė jau buvo nusileidusi gana žemai virš horizonto.
Todėl norintiems stebėti užtemimą buvo rekomenduojama rinktis vietą, iš kurios atsivėrė kuo platesnis vakarų arba vakarų–šiaurės vakarų horizontas.
Pajūryje ir vakarinėje Lietuvos dalyje sąlygos buvo palankesnės dėl atviresnio horizonto, tačiau ir čia galutiniam rezultatui didelę įtaką darė debesuotumas.
Kas sukėlė Saulės užtemimą?
Saulės užtemimas įvyko Mėnuliui atsidūrus tarp Žemės ir Saulės. Tuo metu Mėnulio šešėlis krito ant Žemės paviršiaus.
Žmonės, patekę į centrinę Mėnulio šešėlio dalį, galėjo stebėti visišką Saulės užtemimą. Už šios zonos ribų buvo matomas dalinis užtemimas.
Todėl rugpjūčio 12-ąją skirtingose pasaulio vietose stebėtojai matė labai skirtingą reiškinį – vienur Saulė buvo visiškai pasislėpusi, kitur uždengta tik jos dalis.
Užtemimą buvo svarbu stebėti saugiai
Saulės užtemimas buvo įspūdingas, tačiau jį stebėti reikėjo atsargiai. Tiesiogiai į Saulę žiūrėti be specialios apsaugos buvo nesaugu net ir užtemimo metu.
Tam buvo naudojami specialūs, sertifikuoti Saulės stebėjimo arba užtemimo akiniai. Įprasti akiniai nuo saulės tokiai apsaugai netiko.
Ypač pavojinga buvo į Saulę žiūrėti per žiūronus, teleskopą ar fotoaparatą, jeigu šie prietaisai neturėjo specialiai Saulės stebėjimui skirtų filtrų.
Kodėl Saulės užtemimai svarbūs mokslininkams?
Visiški Saulės užtemimai mokslininkams suteikia galimybę stebėti Saulės vainiką – išorinę jos atmosferos dalį, kuri įprastomis sąlygomis paskęsta ryškioje Saulės šviesoje.
2026 metų užtemimas buvo ypač svarbus dėl savo kelio per Europą. Visišką fazę buvo galima stebėti kai kuriose Europos vietose, o didelė dalis žemyno galėjo pamatyti dalinį užtemimą.
Lietuvai šis reiškinys taip pat buvo išskirtinis – nors visiškos fazės mūsų šalyje nebuvo, Mėnulis uždengė didžiąją Saulės disko dalį, todėl rugpjūčio 12-osios vakaras tapo vienu įdomesnių šių metų astronominių įvykių.
Saulės užtemimai yra reti ir trumpalaikiai astronominiai reiškiniai, todėl juos stebint svarbu pasirūpinti akių apsauga. 2026 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvoje buvo matoma dalinė Saulės užtemimo fazė, o visiškas užtemimas – tik siauroje juostoje kitose pasaulio vietose.
