Klaipėdos pilies džiazo festivalis šių metų programą dedikuoja Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms
Šiandien Europa mini 250-ąsias Prūsijos karalienės Luizės – moters, tapusios dvasinės stiprybės, kilnumo ir šviesos simboliu – gimimo metines. Klaipėda, kuri Napoleono karų sūkuryje buvo tapusi laikinąja Prūsijos karalystės sostine, šią sukaktį pasitinka ypatingai. Puoselėdamas miesto istorinę atmintį, XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis skelbia, jog šių metų renginio programa bus dedikuota būtent šiai išskirtinei asmenybei.
Karalienė Luizė Klaipėdoje paliko neišdildomą pėdsaką: čia buvo priimami valstybinės svarbos sprendimai, čia jos rūpesčiu skleidėsi švietimo ir kultūros idėjos. Jos asmenybė, jungusi karališką eleganciją su socialiniu jautrumu, iki šiol įkvepia uostamiesčio bendruomenę.
Pasak Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovės Ingos Grubliauskienės, istorinis ryšys tarp karališkosios praeities ir džiazo laisvės yra gilesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Karalienė Luizė mūsų miestui padovanojo ne tik karališkosios sostinės statusą, bet ir nepalaužiamo orumo pamoką. Ji buvo asmenybė, kuri net tamsiausiais laikais rinkosi šviesą, kultūrą ir progresą. Šiandien, dedikuodami festivalį jos jubiliejui, norime parodyti, kad džiazo improvizacija ir istorinė atmintis kalba ta pačia kalba – laisvės kalba,“ – teigia I. Grubliauskienė.
„Tegul šių metų džiazas tampa muzikiniu tiltu tarp epochų. Kaip karalienė Luizė kadaise suteikė Klaipėdai karališko spindesio, taip džiazo ritmai šiandien suteikia miestui gyvybės ir polėkio. Kviečiame visus pajusti tą ypatingą atmosferą, kai istorija sugrįžta netikėtu, lengvu ir įkvepiančiu ritmu.“
XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis šiemet uostamiestį užlies birželio 22–28 dienomis. Rezervuok savaitę džiazui! Lankytojų laukia ne tik pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių pasirodymai, bet ir specialūs meniniai akcentai, subtiliai primenantys apie karališkąją Klaipėdos praeitį. Organizatoriai siekia, kad renginys taptų gyva dedikacija moteriai, kurios vardas uostamiesčio gatvėse vis dar skamba kaip kilnumo ir dvasinio grožio aidas.
