Lietuvos ir Latvijos prezidentai Klaipėdoje: energetinis saugumas ir kritinės infrastruktūros apsauga – bendras Baltijos šalių prioritetas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Respublikos Prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį lankėsi Klaipėdoje, kur susipažino su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla ir stebėjo Lietuvos kariuomenės surengtą operacijos demonstraciją Baltijos jūroje. Vizito metu daug dėmesio skirta regiono energetiniam saugumui, kritinės infrastruktūros apsaugai bei Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimui.
Apsilankymo Klaipėdos SGD terminale metu abiejų šalių vadovai susipažino su terminalo veikla, jo reikšme užtikrinant energetinį saugumą Baltijos regione bei aptarė tolesnius veiksmus stiprinant strateginės infrastruktūros apsaugą.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad Klaipėdos SGD terminalas yra vienas svarbiausių regioninio bendradarbiavimo ir energetinės nepriklausomybės projektų Baltijos šalyse.
„Latvijos sprendimas naudotis Klaipėdos SGD terminalu iki 2044 metų patvirtina šio objekto strateginę reikšmę viso Baltijos regiono energetiniam saugumui. Taip pat vis daugiau dujų importuojama iš Jungtinių Amerikos Valstijų – 2025 metais pasiektas 70 proc. JAV SGD importo rodiklis. Tai rodo, kad veikdami kartu galime kurti patikimą ir atsparią energetikos sistemą“, – sakė Lietuvos vadovas.
Klaipėdos SGD terminalas „Independence“, pradėjęs veikti 2014 metais, tapo vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės projektų Baltijos regione, suteikusiu galimybę diversifikuoti gamtinių dujų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Terminalas šiandien užtikrina dujų tiekimą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims bei regiono partneriams.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į augančią kritinės infrastruktūros apsaugos svarbą. Pasak jo, Rusijos karas prieš Ukrainą ir pastaraisiais metais Baltijos jūroje fiksuoti incidentai aiškiai parodė būtinybę stiprinti strateginių objektų saugumą tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvos iniciatyvos šioje srityje jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Atnaujintas Europos Sąjungos energetikos tinklų reglamentavimas sudaro galimybes finansuoti tarpvalstybinių energetikos jungčių avarinį remontą ir kaupti būtinus strateginius rezervus. Kritinės infrastruktūros apsaugai stiprinti numatyta skirti 1,3 mlrd. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ biudžeto.
Vizito metu taip pat aptarta pažanga įgyvendinant Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos operatorių vykdomą sinchronizavimo infrastruktūros apsaugos projektą. Daugiau kaip 113 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimą gavęs projektas apima kovos su bepiločiais orlaiviais sprendimus, povandeninių kabelių stebėsenos sistemas, elektroninės apsaugos priemones ir strateginės įrangos rezervų stiprinimą.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad būtina spartinti ir kitų regionui strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, tarp jų – „Harmony Link“ elektros jungtį, būsimą Baltijos šalių ir Vokietijos elektros jungtį bei bendras iniciatyvas švariosios energetikos srityje.
Po vizito SGD terminale Lietuvos ir Latvijos prezidentai stebėjo Lietuvos kariuomenės surengtą jungtinę operacijos demonstraciją Baltijos jūroje. Pratybose dalyvavo Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų vienetai. Pagal scenarijų kariai jėga įsilaipino į teisėtų reikalavimų nevykdžiusį laivą, perėmė jo kontrolę ir atliko sužeistojo medicininę evakuaciją sraigtasparniu.
Pasak Prezidento, tokio pobūdžio operaciniai gebėjimai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti Baltijos regiono saugumą.
„Pastarųjų metų incidentai Baltijos jūroje parodė, kad kritinės infrastruktūros apsauga reikalauja ne tik glaudaus sąjungininkų bendradarbiavimo ir operatyvaus keitimosi informacija, bet ir realių operacinių pajėgumų. Turime būti pasirengę greitai ir ryžtingai reaguoti į bet kokias grėsmes“, – teigė G. Nausėda.
Prezidento vertinimu, tokios pratybos stiprina Lietuvos institucijų pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes jūrinėje erdvėje, didina sąveiką su sąjungininkais ir prisideda prie viso Baltijos regiono bei jo kritinės infrastruktūros saugumo stiprinimo.
Uostamiestyje Latvijos prezidentui E. Rinkevičiui buvo įteiktos Klaipėdos universiteto garbės daktaro regalijos.
Garbės daktaro vardas Latvijos prezidentui suteiktas už jo išskirtinį indėlį stiprinant Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą, Baltijos regiono saugumą, taip pat akademinius ir kultūrinius ryšius.
Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimas Klaipėdoje vyko Latvijos prezidento Edgaro Rinkevičiaus valstybinio vizito Lietuvoje metu. Vizitas skirtas aptarti dvišalį bendradarbiavimą, regiono saugumo, energetikos, gynybos bei ekonominio bendradarbiavimo klausimus.
