Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią siekiama prilyginti Valdovų rūmams
Klaipėdoje senamiestyje planuojamai atstatyti Šv. Jono bažnyčiai siekiama gauti svarbaus valstybei kultūros objekto statusą. Taip bažnyčios atstatymu besirūpinantys specialistai viliasi gauti didesnę paramą.
Trečiadienį Klaipėdos miesto savivaldybėje posėdžiavo Šv. Jono bažnyčios atstatymu besirūpinanti darbo grupė.
Posėdžio metu nuspręsta ilgus metus miestą puošusiai ir po karo nugriautai bažnyčiai siekti svarbaus kultūros objekto statuso. „Tokį statusą turėjo tik Valdovų rūmai. Dokumentai jau suruošti, reikia tik pateikti. Taip pat svarbu turėti pakankamai surinktų istorinių duomenų bažnyčios atkūrimui“, – teigė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bendruomenė jau seniai rūpinosi Šv. Jono bažnyčios atstatymu.
Pirmoji bažnyčia Turgaus gatvės gale pastatyta 1706 m. Tačiau 1854-ųjų gaisras ją nuniokojo. Tada miestelėnai susitelkė ir per dvejus metus bažnyčią atstatė dar didesnę ir su aukštu bokštu. Bokštas ilgą laiką tarnavo ir kaip navigacijos įrenginys – bokštas švietė atplaukiantiems laivams.
Bažnyčia ar jos kontūrai matomi ne vienoje tą laiką iliustruojančioje fotografijoje. Grakščių formų statinys buvo miesto puošmena.
Deja, jau per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apgriauta, o po karo visai nugriauta.
Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia, kuriai ir priklauso sklypas Turgaus gatvėje, ėmėsi iniciatyvos atstatyti bažnyčią. Jau kurį laiką bažnyčios perimetrą miesto centre žymi gyvatvorė. Čia vyksta įvairūs renginiai, kalėdiniu laikotarpiu stovi prakartėlė. Aktyvūs bendruomenės nariai surinko nemenką sumą pinigų.
Liuteronai buvo užsimoję atstatyti mažesnio tūrio bažnyčią, nei buvo originalas, tačiau bokštą statyti aukštą – tokį,
kaip ir buvo – beveik 75 metrų. Buvo nuveikta nemažai – net techninis projektas parengtas.
Tačiau įsikišo miesto vadovai, bendruomenė, architektai, istorikai, paveldosaugininkai ir po ilgų diskusijų nuspręsta, kad senamiestyje turi būti atstatoma originalaus tūrio bažnyčia – tokia, kokia ir buvo. Tai parodė ir atlikta galimybių studija. „Bažnyčia buvo labai vertinga kultūriniu požiūriu. Atstatyta ji taptų miesto dominante, senamiestyje turime nedaug tokių lankomų objektų“, – sakė vicemerė.
Sutariama, kad bažnyčia galėtų atsiverti ne tik tikintiesiems, bokšte galėtų veikti apžvalgos aikštelė, o pačioje šventovėje vyktų parodos, koncertai
Galimybių studijos rengėjai prieš pusantrų metų paskaičiavo, kad Šv. Jono bažnyčios atkūrimas kainuotų apie 7,5 mln. eurų.
„Kol kas mes apie pinigus nekalbame. Miestas nelabai galėtų ir prisidėti – sklypas yra evangelikų liuteronų bendruomenės. Tačiau darbo grupė gali padėti rengti dokumentus. Dabar reikia paspartinti detaliojo plano korektūros darbus – detalusis planas parengtas mažesnei bažnyčiai, todėl reikia korekcijų“, – aiškino J.Simonavičiūtė.
