Klaipėdos uostas – lyderis regione

2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione.

Pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6 proc. daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8 proc.). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8 proc.), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7 proc.).

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigia Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Anot jo, išlieka pastarųjų metų tendencija – krova auga, tačiau laivų skaičius uoste mažėja. 2017 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai – 330 laivų mažiau nei 2016 m. Tai rodo tiek laivų parametrų didėjimą, tiek uoste veikiančių krovos įmonių gebėjimą priimti tokius laivus, vis greičiau apdoroti krovinius.

2016 m. lyderio poziciją tarp Baltijos valstybių uostų užėmusi Klaipėda ir 2017 m. pranoko kaimyninius uostus ir pagal krovinių apyvartą atotrūkis tapo dar didesnis. Rygos uoste pernai apyvarta sumenko 9,2 proc. – iki 33,67 mln. tonų, o Ventspilyje išaugo 6,5 proc. – čia krauta 20,03 mln. tonų. Talino uoste krovinių apyvarta smuktelėjo 4,7 proc. – iki 19,18 mln. tonų.

„Tokį rezultatą lėmė visas kompleksas priemonių. Aišku, yra labai svarbu atliktos investicijos į infrastruktūrą, išgilintos, pastatytos krantinės, investicijos į suprastruktūrą. Tačiau, mano galva, didžiausias sėkmės garantas yra trijų grandžių – AB „Lietuvos geležinkeliai“, uosto krovos įmonių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – vienybė“, – pabrėžia Vidmantas Dambrauskas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

2017 m. uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, tai yra 56 mln. Eur daugiau nei 2016 m.

Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008–2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t. – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.