liepos 5, 2017
Dr. Tercizijus Varkala, KREA Aplinkos inžinerijos specialistas
Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas: Norvegijos patirtis

Norvegija yra viena iš šalių, kuri atvira bendradarbiavimui klimato kaitos švelninimo srityje ir  Lietuva čia gali rasti naudingos patirties. Tarptautinio projekto „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“ apimtyje birželio 26 – 29 d. Norvegijoje viešėjo dešimties Lietuvos savivaldybių atstovų delegacija. Susitikimus organizavo VšĮ Kauno regioninė energetikos agentūra, o projektas finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje. Projekto partneriai – Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija (KS), Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Kauno regioninė energetikos agentūra (KREA).

Lietuvos delegacija, kurią daugiausiai sudarė savivaldybių ekologai ir aplinkosaugos specialistai Dovilė Giedraitienė (Alytaus r.), Virgilijus Pruskas (Elektrėnų sav.), Jurga Pakrosnienė (Kauno m.), Rūta Svečiulienė (Kauno r.), Juozas Vitukynas (Kazlų Rūdos sav.), Kazimiera Klabienė (Pakruojo r.),  Drąsutė Baliūnienė (Pasvalio r.), Vesta Andrijauskienė (Rietavo sav.), Martynas Šlėderis (Šakių r.) ir Darius Bunikis (Vilkaviškio r.) lankėsi pažangiausiai besitvarkančiose Norvegijos savivaldybėse ir domėjosi įgyvendinamomis priemonėmis. Pažymėtina, kad šalia Oslo esanti Barum savivaldybė funkcionaliai, kompleksiškai ir originaliai sprendžia klimato kaitos švelninimo bei savivaldybės plėtros klausimus.   

Barum savivaldybės iniciatyva buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai bei rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso   įrengimas bei energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje savivaldybėje. Barum savivaldybės vystymo skyriaus atstovė Liv Eva Wiederswang pabrėžė, kad planuojamas gyventojų didėjimas susijęs su patogiu susisiekimu su Oslo centru. Prieš statant naujus namus ir įsikuriant naujiems gyventojams, į šią vietovę bus nutiesta metro linijos atšaka. Lietuvos delegacija dviračiais apžiūrėjo teritoriją ir įvertino čia įdiegtas priemones dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo.

Ypatingo Lietuvos delegacijos narių dėmesio sulaukė apsilankymas Fredrikstado savivaldybėje, kuri 2017 metais išrinkta geriausia darnaus urbanistinio planavimo ir diegimo srityje. Savivaldybės atstovai mielai pasidalino savo mintimis apie klimato kaitos situaciją regione, savivaldybėje. Dėl smarkių liūčių ir potvynių kasmet vis daugiau nuostolių patiria gyventojai bei infrastruktūros objektai (nukenčia keliai, gatvės, geležinkeliai). Kaip istorinė patirtis paminėta stipriausia liūtis 2008 metais, kai per 4 valandas iškrito 80 mm kritulių – tada padaryta žala siekė apie 5 mln. eurų. Siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius, savivaldybėje sukurti liūčių vandens tvarkymo planai, o taip pat vandens bei nuotėkų, miesto centro ir savivaldybės bendrieji planai, kurių įgyvendinimui yra numatytos ženklios lėšos.

Miesto savivaldybė imasi efektyvių žingsnių dėl aplinkos tausojimo ir siekia pagerinti oro kokybę centre. Miesto aikštes ir skverus, kur ilgą laiką buvo automobilių stovėjimo aikštelės, paverčia rekreacijos zonomis, žaliomis erdvėmis ar kitaip pritaiko miestiečių poreikiams. Automobilininkai nelieka nuskriausti – jiems įrengiamos erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės miesto pakraščiuose, kur jie palikę savo automobilius viešuoju transportu ar dviračiais keliauja į centrą. Tam tikslui puikiai tarnauja savivaldybės visiškai išlaikomas keltas, jungiantis pagrindinę miesto dalį ir senamiestį. Dėl šio palengvinimo, mieste sumažėjo oro tarša ir automobilių skaičius, pradingo automobilių spūstys tilto prieigose. Kartu su praktiniais sprendimais miestiečiams, kuriami miesto patrauklumo planai. Vienas iš įdomiausių sprendimų – atverti per miestą tekantį Veum upelį, kuriam anksčiau buvo nutiestas specialus kanalas po žeme. Kaip tai atrodytų realybėje, vaizduoja žemiau pateikiama iliustracija.

Tikime, kad mokomasis Lietuvos savivaldybių aplinkos ir ekologijos specialistų vizitas Norvegijos savivaldybėse ir pažintis su konkrečiais teritorijų planavimo ir infrastruktūros sprendimais, nebus trumpalaikė akcija – rugsėjį pakviesime savivaldybių specialistus tęsti pažintį su Norvegijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo sprendimais, o taip pat susipažinti su Lietuvos ir Norvegijos ekspertų parengtomis Gairėmis Lietuvos savivaldai. Mokymai planuojami Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Share Button

sausio 22, 2019

Kauno rajono Girininkų kaime (Rokų sen.) steigiama nauja įstaiga – senelių namai „Rokų gerovė“, kur vienu metu galės įsikurti 30 […]

sausio 22, 2019

Šiandien Kaune Laisvės al. kavinėje doktorantė Rasa Kasperienė pristatė Amsterdamo universitete mokslininkų komandos pasiektus tyrimo rezultatus ir metodus. Amsterdame vyko eksperimentiniai […]

sausio 21, 2019

Pirmasis šiemet miško gaisras kilo Valstybinių miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio Šiaulių girininkijoje praėjusį ketvirtadienį – užsidegė po sniego sluoksniu […]

sausio 15, 2019

Sausio 14 dieną Kaune Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko Kazio Almeno atsiminimų knygos „Anuomet“, kurią išleido „Versus“ leidykla, sutiktuvės. Knyga […]

sausio 15, 2019

Alytuje nuo šių metų vasario mėnesio veiklą pradeda Tarptautinis vaikų universitetas “Alfa”. Tai Kazimiero Simonavičiaus universiteto projektas, jau antrus metus […]

sausio 10, 2019

Dviejų Karmėlavos gyventojų – medžio skulptoriaus Eugenijaus Banio ir kalvio Ričardo Grekavičiaus – darbai 2018 m. respublikiniame liaudies meno parodos […]

sausio 10, 2019

Liftu, jungiančiu visus keturis gimnazijos aukštus, naudojasi vaikai, turintys fizinę negalią, ir mokiniai su judėjimo aparato traumomis. Lėšas neįgaliųjų liftui […]

sausio 9, 2019

Kauno mariose per pastaruosius penkerius metus, kai jose nebeleidžiama verslinė žvejyba, bendra žuvų biomasė išaugo beveik 4 kartus. Jų išteklių, […]

sausio 4, 2019

2019 metų antroje pusėje, baigus atnaujinimo darbus, Kauno „Akropolyje“ veiks net 13 visiškai naujų kavinių ir restoranų. Po atnaujinimo visi […]

sausio 4, 2019

Po Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikų apžiūros Naujųjų išvakarėse dingusio ir vėliau mirusio rasto Vladimiro Šeiko artimieji prašo visuomenės […]