Kodėl svarbu išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą?
Kitų metų valstybės biudžetą tikimasi priimti jau antradienį. Kaip ir kiekvienais metais Seimo nariai turėjo aibę pasiūlymų, kaip paskirstyti surinktas pajamas ir kam padidinti išlaidas. Vyriausybė pabrėžė, kad biudžetas – neguminis, o apie deficito didinimą virš 3 proc. negali būti nė kalbos.
Ne tik dėl to, kad tą numato nuo 2024 m. grįžtantys galioti Europos Sąjungos šalių narių viešųjų finansų rodiklių atitiktį užtikrinantys reikalavimai, vadinami Mastrichto kriterijais. Drausmė formuojant ir įgyvendinant biudžetą itin aktuali artėjant rinkimams, kuomet paskatos biudžeto išlaidų augimui didėja. Negana to, valstybės biudžeto politika turi įtakos kainų lygio pokyčiams – mažesnės išlaidos gali padėti spręsti aukštos infliacijos problemą.
Orientuoja į tvarų augimą
2020 m. Europos Komisija atšaukė fiskalinių drausmės taisyklių taikymą, siekdama šalių ekonomikoms suteikti lankstumo, reaguojant į COVID-19 pandemijos pasekmes. Kitaip tariant, valstybės, skatindamos ekonomikas, galėjo nukrypti nuo 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP skolos dydžio reikalavimų. Nuo kitų metų šalys vėl privalo tenkinti šiuos fiskalinę drausmę užtikrinančius Mastrichto skolos ir deficito kriterijus. Lietuva kol kas su tuo problemų neturi – numatomas 2024 m. valstybės biudžeto deficitas sieks 3 proc., skola – beveik 40 proc. Tačiau tai nereiškia, kad problemų išvengsime ir ateityje.
Dar COVID-19 pandemijos pradžioje Pasaulio Banko ekspertai pabrėžė, kad per ekonomines krizes išaugus biudžeto deficitui ir valstybės skolai, yra būtina, jog fiskalinės taisyklės garantuotų didesnį valstybės taupymą ir skolos grąžinimą ekonomikai atsigavus. Pakankamas valstybės rezervas atėjus krizei, jų teigimu, mažina spaudimą biudžeto deficitui ir leidžia lanksčiau reaguoti į ekonominius sukrėtimus. Lietuva šiuo keliu dar nesiryžta eiti.
Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme apibrėžiamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kurių laikymasis užtikrina tvarų valdžios sektoriaus biudžetų vykdymą. Griežti išlaidų augimo ribojimo reikalavimai yra numatomi tam, kad valstybės prioritetinės sritys būtų dengiamos tvariomis pajamomis, bet ne skolintomis lėšomis. Nukrypimai nuo jų įmanomi tik susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Išskirtinių aplinkybių taikymas buvo inicijuotas, atsiradus didesnio fiskalinio lankstumo poreikiui kovai su COVID-19 pandemija, energetine krize ir aukšta infliacija.
Kol kas jų taikymas nėra sustabdytas, egzistuoja erdvė papildomų išlaidų atsiradimui. Nepaisant to, kad stabdyti išskirtinių aplinkybių taikymą rekomenduoja ir Valstybės kontrolė , ir Lietuvos Bankas. Valstybės Kontrolė pabrėžia, kad toliau nuosekliai didinant išlaidas, kyla rizika nebesilaikyti Mastrichto kriterijų 2025–2026 m. Tokiu atveju būtų taikoma sudėtinga Europos Komisijos perviršinio deficito procedūra, numatanti rekomendacijas viešųjų finansų būklei taisyti, o jų nesilaikant – baudas.
Vyriausybės pasirinkimas pratęsti išskirtinių aplinkybių taikymą 2024 m. rodo valdžios vangumą pertvarkyti biudžeto planavimo politiką.
Su išlaidomis auga ir infliacija
Europos centrinis bankas nustatė, jog 2022 m. euro zonos šalių taikytos fiskalinės priemonės kovai su iššūkiais energijos sektoriuje ir aukšta infliacija, vidutiniu laikotarpiu prisidėjo prie kainų lygio kilimo. Prognozuojama, kad šalių narių taikoma skatinamoji fiskalinė politika didins suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje 0,7 ir 0,4 proc. punkto 2024 m. ir 2025 m., atitinkamai.
Lietuvos Bankas taip pat akcentuoja suplanuoto 2024 m. biudžeto poveikį vidutinei metinei infliacijai – prognozuojama, kad išlaidas didinantys sprendimai gali didinti metinį SVKI rodiklį 0,32 ir 0,41 proc. punkto 2024 m. ir 2025 m., atitinkamai. Esant rekomendacijoms atšaukti išskirtinių aplinkybių taikymą ir mąžtant tikslingos pagalbos poreikiui, mažesnės viešojo sektoriaus išlaidos Lietuvai leistų greičiau priartėti prie strateginio 2 proc. metinės infliacijos tikslo ir užtikrinti ekonomikos stabilumą. Pagal Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio ekonominės raidos prognozę, kainų lygio metinis pokytis arčiausiai užsibrėžto 2 proc. tikslo pasislinks tik 2026 m. ir sieks 2,3 proc.
Europos Komisija fiskalinės politikos gairėmis skatina atsakingą biudžeto planavimą ir tvarų ekonomikos augimą. Mastrichto kriterijų taikymo sugrįžimas reiškia, jog ekonominio sukrėtimo laikai, reikalaujantys reikšmingo fiskalinio skatinimo, baigėsi.
Tad planuojant ateinančiųjų 2024 m. Lietuvos valstybės biudžetą, fiskalinės drausmės principų laikymasis turi likti pagrindiniu prioritetu ir nacionaliniu lygmeniu. Tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų greičiau siekti subalansuoto biudžeto, kainų lygio stabilumo ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolimesniais laikotarpiais.
