Konferencija „Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių gerosios praktikos pavyzdžiai“

Vasario 3 d. Naisiuose vyko konferencija „Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių (MLKS) gerosios praktikos pavyzdžiai“, į kurią susirinko buvusių bei esamų mažųjų kultūros sostinių atstovai iš 21 Lietuvos kaimo bei miestelio. Mažosios kultūros idėja gimė Naisiuose, todėl 2015 m. čia suplevėsavo pirmosios sostinės vėliava. 2016 m. geroji žinia ir mažosios sostinės vėliavos iškeliavo jau į dešimtį kaimiškų Lietuvos vietovių: Alantą (Molėtų r.), Gelgaudiškį (Šakių r.), Josvainius (Kėdainių r.), Juknaičius (Šilutės r.), Merkinę (Varėnos r.), Miežiškius (Panevėžio r.), Pagramantį (Tauragės r.), Šeduvą (Radviliškio r.), Veprius (Ukmergės r.), Žemaičių Kalvariją (Plungės r.). Numatyta, kad projektą kasmet tęs vis kitas miestelių dešimtukas, todėl 2017-ųjų sostinėmis tapo Gasčiūnai (Joniškio r.), Labanoras (Švenčionių r.), Paežeriai (Vilkaviškio r.), Palūšė (Ignalinos r.), Priekulė (Klaipėdos r.), Punia (Alytaus r.), Raudondvaris (Kauno r.), Ukrinai (Mažeikių r.), Vabalninkas (Biržų r.) ir Vilkyškiai (Pagėgių sav.).

Būsimųjų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavos jų atstovams įteikiamos liepos mėnesį „Naisių vasaros“ festivalio metu. Rugsėjo mėnesį „Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių dienose Vilniuje“ kiekvienas miestelis pristato savo kraštą: Vilniaus Katedros aikštėje pasirodo meno kolektyvai, bendruomenių atstovai pasakoja apie lankytinas vietas, vykdomas veiklas, projektus, dovanoja knygas, lankstinukus, žemėlapius, vaišina kulinarinio paveldo patiekalais. 2016 m. spalio mėnesį kai kurių mažųjų sostinių atstovai susitiko Telšiuose vykusiame kultūros vadybos seminare „Projektų valdymas“, kur ir kilo mintis surengti bendrą visų mažųjų sostinių atstovų susitikimą, kurio rezultatas – ši konferencija.

Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmuose visus konferencijos dalyvius pasitiko Naisių – pirmosios mažosios Lietuvos kultūros sostinės – bendruomenės atstovai. Su konferencijos programa ir numatyta dienos veikla supažindino jos vedėja bei projekto „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ kuratorė Živilė Vyštartaitė-Mediekšienė. Renginio dalyvius sveikino šios iniciatyvos sumanytojas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis priminė, kad projekto tikslas – nešti ir skleisti kultūros žinią mažuosiuose miesteliuose bei kaimuose, nes čia yra puiki terpė kurti, dalintis kūryba bei į ją investuoti. Akcentavo, jog mažoji kultūra – tai judėjimas už kultūringesnį Lietuvos kaimą, kuriame kultūrinė saviraiška turėtų tapti kasdienybės dalimi. R. Karbauskis dėkojo už dalyvavimą šiame judėjime, už gražių idėjų įgyvendinimą savo bendruomenėse, už norą jomis dalintis su projekto partneriais bei kitomis organizacijomis, už drąsą nugalint iškilusius sunkumus.

Asociacijos „Naisių bendruomenė“ pirmininkės Ritos Žukauskienė pranešimo tema buvo „Naisių – pirmosios mažosios Lietuvos kultūros sostinės – gerosios praktikos pavyzdžiai“. Prisimindama mažųjų sostinių judėjimo pradžią, ji apžvelgė 2015 m. Naisiuose vykusius renginius, įprasmintas senąsias bei naujai atsiradusias tradicijas. Pranešėja kalbėjo apie bendruomenės laukusius iššūkius, naują patirtį ir sėkmingai įgyvendintus sumanymus, pabrėždama projekto tęstinumo svarbą. Pristatymas buvo iliustruotas renginių nuotraukomis, kuriose užfiksuoti švenčių akcentai jau liko Naisių bendruomenės istorijos metraštyje.

Konferencijos dalyviai įdėmiai klausė akademinio pranešimo, kurį buvo parengusi ir pristatė Aleksandro Stulginskio universiteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė. Pranešime „Kaimo bendruomenių gyvybingumo stiprinimo modelis“, paremtame moksliniais tyrimais, lektorė analizavo Lietuvos kaimo vietovių situaciją, iššūkius pokyčių valdymui, kaimo vietovių gyvybingumo kriterijus. Pabrėžė, kad labai svarbu stiprinti gebėjimus per ekonominį ir socialinį konkurencingumą, būtina kovoti dėl kiekvieno vietos žmogaus, o posakis „čia verta gyventi“ turėtų tapti vertybine nuostata. Baigdama pranešimą profesorė akcentavo, kad energija turėtų būti nukreipta į kaimo vietovių potencialą: tobulėjimą kuriant vertybes, gyventojų įtraukimą į visuomeninę veiklą, darbas turėtų vykti ne kabinetuose, kiekvienas gyventojas turėtų būti skatinamas suprasti savo norus, lūkesčius.

Lietuvos Respublikos Seimo narės Guodos Burokienės pranešimo „Ar pavyko iššifruoti MLKS išsiųstą žinutę?“ pagrindinis teiginys – kaimas yra gyvas ir gražesnis negu dažnai būna pristatomas. Būdama Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos prezidente G. Burokienė kuravo ir rūpinosi mažųjų sostinių projektu, bendradarbiavo su vietos bendruomenėmis, lankėsi daugelio jų renginiuose. Pranešime ji apžvelgė 2016 m. mažųjų sostinių veiklą, atkreipdama dėmesį į kiekvienos originalumą, išskirtinumą, atradimus ir gebėjimą susidoroti su iššūkiais.

Antrąją konferencijos dalį pradėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė, įteikdama Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson padėkas visoms 2016 m. mažosioms Lietuvos kultūros sostinėms. J. Lisevičiūtės pranešimas „Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių pasiekimai ir problemos“ – tai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo visos mažosios sostinės, apžvalga. Analizuodama atsakymus į pateiktus klausimus, ji džiaugėsi, kad buvo patvirtinta patarlė „Daug rankų didžią naštą pakelia“. Tyrimo dalyviai pildydami klausimynus apžvelgė visų metų renginius, iškilusias problemas (patirties stoką, finansavimą, partnerių paiešką), įgytą patirtį, būdus rasti išeitį, galimybę keisti bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Apibendrindama gautus atsakymus pranešėja pasidžiaugė, kad mažųjų sostinių projektas sutelkia bendruomenes, skatina savanorystę, Lietuvos turizmo atgimimą, suteikia galimybę savo gimtąsias vietas aplankyti po pasaulį pasklidusius kraštiečius.

Po šios apžvalgos vyko diskusija, kuriai vadovavo Ž. Vyštartaitė-Mediekšienė ir J. Lisevičiūtė. Jos metu 2016 m. mažųjų sostinių atstovai trumpai apžvelgė nuveiktus darbus, pasidžiaugė pasiektais rezultatais, dalijo patarimus šių metų projekto dalyviams bei dėkojo judėjimo sumanytojui LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui.

Renginio pabaigoje muzikinę programą dalyviams dovanojo „Naisių vasaros teatro“ aktoriai.

Į konferenciją atvykę visų buvusių ir esamų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovai patvirtino, kad projektas yra svarbus ir reikalingas, puoselėjantis regionų kultūrą, meilę ir pagarbą savam kraštui, skleidžiantis turiningą kaimo bendruomenių gyvenimą. Rengėjai tikisi, kad mažosios kultūros judėjimas bus tęsiamas, o į susitikimus kasmet rinksis vis daugiau jo dalyvių.

[ngg_images source=”galleries” container_ids=”225″ display_type=”photocrati-nextgen_basic_thumbnails” override_thumbnail_settings=”1″ thumbnail_width=”150″ thumbnail_height=”150″ thumbnail_crop=”1″ images_per_page=”30″ number_of_columns=”0″ ajax_pagination=”1″ show_all_in_lightbox=”0″ use_imagebrowser_effect=”0″ show_slideshow_link=”0″ slideshow_link_text=”[Show slideshow]” template=”/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php” order_by=”sortorder” order_direction=”ASC” returns=”included” maximum_entity_count=”500″]