Konferencijoje etnokultūros ugdytojai dalijosi patirtimi ir mokėsi, kaip ją išradingai perteikti
Šį trečiadienį Gargždų kultūros centre vyko teorinė-praktinė konferencija „Etnokultūros ir tautinės savasties sąsajos“, kurią organizavo Kretingalės kultūros centras kartu su Lietuvos etnokultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) ir Klaipėdos rajono švietimo centru. Šios konferencijos koordinatorius – Savivaldybės tarybos narys Egidijus Skarbalius.
Konferencijos dalyvius pasveikino mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, linkėdama sėkmingai pasidalyti patirtimi tarpusavyje ir išradingai ją perteikti savo ugdytiniams.
„Džiaugiuosi, kad ši konferencija mūsų rajone tampa tradicine ir būtent Regionų metais taip įvairiapusiškai išryškinamos mūsų krašto, kuriame jungiasi dvi – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros – ypatumai. Prieš Mirusiųjų pagerbimo dieną visiems etnokultūros puoselėtojams linkiu užsukti ir į rajono senąsias kapines – juk čia, be kita ko, galima atrasti tikrų autentiškos etnokultūros vertybių“, − kalbėjo mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.
Konferencijos koordinatorius Egidijus Skarbalius sakė, kad šią konferenciją drąsiai galima vadinti respublikine. Ir šiemet svečiai atvyko ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Vilniaus regionų.
Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė, Vilniaus Senvagės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Rūta Čėsnienė pristatė Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos (LEKUS) veiklą ir projektus 2015 m. Sąjunga, gyvuojanti tik 1 metus, jau plačiai žinoma ir turi nemažai skyrių visoje Lietuvoje, vienija 119 narių. Savo pranešime ji aptarė mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokinių pasiekimų gerinimo per etninės kultūros ugdymą aspektus.
 |
Apie mokytojo asmenybės tautinio kryptingumo įtaką vaikų tautiniam tapatumui kalbėjo Savivaldybės tarybos narys, Klaipėdos universiteto lektorius Egidijus Skarbalius; Edita Andrijauskienė, Klaipėdos Litorinos mokyklos direktorė, Lietuvos skautijos kontrolės komisijos narė skiautininkė aptarė etninės kultūros puoselėjimą per neformalųjį ugdymą, Jonas Tilvikas, Dovilų etninės kultūros centro istorikas–etnografas pasakojo apie tradicines kalendorines šventes kaip bendruomenę vienijantį veiksnį ir pateikė Dovilų miestelio kultūros ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo pavyzdžių.
Antrojoje konferencijos dalyje vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuos vedė mokytojai: Gražina Kepežinskienė, Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja etninės kultūros ugdymui, muzikos ir etninės kultūros metodininkė demonstravo, kaip galima ugdyti tautinę kultūrą pradinėje mokykloje; etnokultūros integravimo į ugdymo procesą galimybes ir praktiką pristatė Rūta Čėsnienė, Vilniaus Senvagės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, teatro vyr. mokytoja ir Asta Valiukevičienė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo ugdymo mokytoja; dr. Eirimas Velička, Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, vadovėlių ir metodinės medžiagos autorius vedė praktinį seminarą „Kankliavimo pagrindai“, žemaičių, Mažosios Lietuvos, suvalkiečių, dzūkų ir aukštaičių dainų ir dainavimo subtilumus, šokius ir žaidimus pristatė Klaipėdos universiteto lektorė doc. Rūta Vildžiūnienė.
Koncertavo vaikų folkloro ansamblis „Cyrulelis“ (vadovė Svajūnė Anužienė). Konferenciją rėmė Klaipėdos rajono savivaldybė ir Lietuvos etnokultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS).
