Neringos merui kalbant apie keltų kapitonų trūkumą, perkėlos vadovas tikina – šiuo metų laisvų darbo vietų nėra
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie itin prastą susisiekimo su Klaipėda situaciją ir dėl to gyventojams kylančius iššūkius, „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas tikina problemos nematantis. Anot jo, D. Jasaičio viešos kalbos apie keltų kapitonų bei įgulos narių trūkumą yra laužtos iš piršto – visos bendrovės darbo vietos yra užimtos.
„Man tikrai sunku būtų įvardinti, kodėl meras taip sako, nes mes eilę metų dirbame, keltai plaukia pagal grafikus, suderintus tiek su Klaipėdos, tiek su Neringos savivaldybėmis. Kurioje vietoje (meras – ELTA) mato trikdžius, man tikrai sunku būtų įvertinti, nes skundų iš mero kaip ir nesu girdėjęs“, – Eltai sakė M. Čiakas.
„Visos mūsų laivybos darbo vietos šiai dienai yra užimtos. Laisvų tikrai neturime. Šiai dienai net negalėčiau pasiūlyti laisvos darbo vietos, jeigu kas paprašytų“, – pridūrė jis.
Savaitės pradžioje LRT radijo laidoje tilto į Neringą idėją keliantis D. Jasaitis akcentavo, jog dėl darbuotojų trūkumo bei sudėtingo susisiekimo su žemynine Lietuvos dalimi Neringos gyventojai dažnai susiduria su sunkumais – nespėję ar netilpę į keltą nuolat vėluoja, kartais net yra paliekami per naktį laukti rytinio kelto.
Vis dėlto, perkėlos vadovo teigimu, situacija yra pernelyg sutirštinama. Anot jo, keltų tvarkaraščiai keturis kartus per metus yra derinami su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis, gyventojai, esant atitinkamoms aplinkybėms, turi galimybę išsikviesti keltą naktį, o keleiviams netilpus – keltai esą nelaukia kito maršruto ir ima plaukioti dažniau.
„Jeigu netelpa (keleiviai – ELTA), keltas iš karto be grafiko dirba. Vasarą, kai būna labai dideli srautai, keltai net grafiko nesilaiko – išsikrauna, pasikrauna, kitus veža. Kas liečia Neringos gyventojus – kadangi vasaros metu mes per naktį dirbame, jie turi galimybę antrą arba trečią valandą užsisakyti tą keltą“, – pasakojo „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius.
„Bet jeigu būna poreikis – skambina, pavyzdžiui, kad reikia į oro uostą, tai visą laiką sureaguoji“, – pridūrė jis.
M. Čiakas pažymi, kad susisiekimo bei keltų tvarkaraščių klausimas yra derinamas su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis, tačiau tam tikrais atvejais tvarkaraščių yra nesilaikoma, siekiant atliepti didelius keleivių srautus.
„Keltų grafikus deriname keturis kartus metuose. Yra vasaros, žiemos periodo grafikas ir pereinamieji grafikai. Pavyzdžiui, tiek žiemą, tiek vasarą kas dvidešimt minučių keltai eina, bet mes prailginame reisus. Tiesiog mes reaguojame į keleivių srautus“, – teigė perkėlos vadovas.
„Su Neringos bendruomene mes bendraujame, visą laiką esame pasiruošę ištiesti pagalbos ranką, jeigu reikia“, – pridūrė jis.
Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis apie galimybę pastatyti tiltą į Kuršių Neriją buvo užsiminęs jau ne kartą. Anot politiko, tai išspręstų net kelias problemas. Jeigu važiavimas tiltu būtų mokamas, statybos ilgainiui atsipirktų, nebebūtų trukdoma žuvų migracijai Kuršių mariose ir sumažėtų tarša Smiltynės perkėloje, „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo meras. Taip pat, D. Jasaičio teigimu, nereikėtų ieškoti keltų kapitonų, kurių esą ir taip trūksta.
Be to, savaitės pradžioje LRT radijo laidoje meras teigė, jog Neringos gyventojams itin daug problemų kelia prasta susisiekimo su Klaipėda situacija. D. Jasaitis akcentavo, jog keltų įgulose stinga žmonių, nėra pakankamai kapitonų. Jis pasakojo, jog į keltus nespėję ar netilpę žmonės kartais turi laukti rytinių keltų, yra priversti nuolat vėluoti.
Vis dėlto, šis mero pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai laikosi nuomonės, jog taip dar labiau padidėtų srautai į Kuršių Neriją, o tai esą gali neigiamai paveikti jos kraštovaizdį ir sustiprinti ekologines problemas. Panašią poziciją mėnesio pradžioje išreiškė ir Nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, sukritikavusi tokį mero siūlymą.
Antradienį Aplinkos ministerija taip pat nurodė, jog šios idėjos įgyvendinimui galimybių nėra dėl tam prieštaraujančių UNESCO išvadų.
