Kretingos rajono savivaldybėje diskutavo dėl miesto tapatumą atskleisiančio simbolio vietos

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika praėjusią savaitę organizavo tarybos narių, seniūnų bei seniūnaičių pasitarimą-diskusiją dėl tinkamiausios vietos kryžiui – simboliui, skirtam Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčios 400 metų jubiliejui ir Kretingos miesto tapatybei atskleisti.

„Kryžius simbolizuoja ne tik vietą pasimelsti, tačiau tai ir svarbi mūsų identiteto dalis. Tauta nuo seno kryžių statydavo prie sodybų, pakelėse bei kryžkelėse. Ypatingai tuo išsiskiria Žemaitija: čia kryžiumi paženklintų sankryžų sutinkama tris kartus dažniau nei apskritai visoje šalyje. Šviečiantis kryžius sujungtų tris svarbiausius Kretingos dėmenis – dvarą, vienuolyną su bažnyčia ir planuojamą atkurti miesto centrą. Tačiau svarbiausia tai, kad pastatytas priešais Kretingos Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą esančiame skvere, šalia projektuojamo naujojo transporto žiedo Vilniaus gatvėje, jis būtų matomas įvažiuojant į Kretingą iš visų pusių ir primintų tai, ką broliai pranciškonai šiame mieste pradėjo prieš 400 metų“, – savo įžvalgomis diskusijoje dalijosi architektas A. Žebrauskas, kuris konsultuoja savivaldybę ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos klausimais.

Pasak architekto, kryžius projektuojamas kaip miesto simbolis, pasakojantis jo istoriją, ir jo pastatymo vieta parinkta taip, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių kryžius griūtų, jis nevirstų į gatvę, kadangi konstrukcijos stovėtų atokiau, išlaikant reikalingus atstumus.

„Metalo konstrukcija būtų uždengta storu stiklu, kurio vidus būtų matinis, o išorė – poliruota. Dieną kryžius atspindėtų dangų, medžius, o vakare ir naktį kryžius įgytų kitokią formą, šviestų, atrodytų estetiškai. Šalia kryžiaus būtų erdvė pabūti ir jaunimui, prisėsti senjorams. Tokio ženklo Lietuvoje nėra, todėl šis kryžius Kretingai neabejotinai suteiktų išskirtinumo“, – susitikime sakė architektas, pasvarstęs, jog kompleksiškai tvarkant miesto erdves prie įvažiavimų į Kretingą galėtų atsirasti ir šviečiantys riboženkliai, kurie padėtų sukurti vientisumą.

Pasitarime siūlyta ir kitų erdvių, kuriose galėtų būti statomas kryžius: tarybos narys Vytautas Lukauskas svarstė apie vietą prie Pranciškonų gimnazijos stadiono ar parke prie bažnyčios, tarybos narys Antanas Puodys – šlaitą kiek toliau nuo Vilniaus gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžos. Tarybos narys Valerijonas Kubilius kėlė klausimą, ar apskritai siūloma vieta kryžkelėje, kur yra didelis transporto srautų judėjimas, tinkama kryžiui. Architektas pabrėžė, kad šviečiantis kryžius stovėtų ne pačioje sankryžoje, tačiau pakankamai dideliu atstumu nuo jos, be to, kryžiaus šviesa ir proporcijos būtų reguliuojami, kaip tai daroma kituose šalies bei užsienio miestuose.

Architektas A. Žebrauskas akcentavo kompleksinio Kretingos miesto tvarkymo idėją: „Netrukus bus pradėta tvarkyti centrinė miesto ašis – Vilniaus gatvė, todėl kartu reikėtų koncentruoti pastangas išryškinant tą indėlį, kuris yra daromas. Stengėmės rinktis didesnį ženklą, kuris apimtų didelę teritoriją ir bet kuriam pravažiuojančiam parodytų, kad Kretinga yra kitokia, kad čia verta apsilankyti. Be to, pasiūlytai kryžiaus vietai šalia sankryžos neprieštaravo ir vyskupai, kuriems šią idėją pristatėme.“.

„Kiekviena gyvenvietė ar kaimas visuomet stengėsi pastatyti kuo gražesnį, savitą kryžių, kaip ženklą, kad čia gyvena tikintys, svetingi žmonės. Ne paslaptis, kad ir broliams pranciškonams kryžius yra pats gerbtiniausias ženklas“, – savo nuomonę išsakė ir tarybos narys Jonas Drungilas.

„Apmaudu, kad kryžių šiandien dauguma suvokia kaip paminklą mirusiesiems, nors tai turėtų būti kaip istorinis, prasmingas ženklas ateities kartoms. Kiekvienas miestas siekia turėti savo ženklą, pavyzdžiui Asyžiuje yra labai aiškūs ženklai, rodantys, kad šis miestas yra Šv. Pranciškaus“, – diskusijoje kalbėjo klebonas A. Blužas, visų brolių pranciškonų vardu susirinkusiuosius patikinęs, jog kryžius skvere ties Žemaitės alėjos ir Vilniaus gatvės sankirta nėra nepagarba, atvirkščiai – tai labiau krikščionybės simbolio sugrąžinimas į viešąją erdvę.

Tarybos narys Vaidas Kuprelis diskusijos pabaigoje dar kartą atkreipė dėmesį į kryžiaus simbolinę reikšmę istoriniu aspektu: „Kryžiai pradėti statyti XVI a. ir pirmiausiai Lietuvoje jie buvo statomi prie sankryžų, į sodybas jie perkelti tik XIX a. antroje pusėje, carinės Rusijos draudimų metais. Pavyzdžiui, tie trys kryžiai Vilniuje, kaip simbolis, buvo pastatyti 1915 m. Kryžiaus simbolis puikiai sujungtų Kretingos miesto istoriją ir dabartį, nes jeigu J. K. Chodkevičius nebūtų nusprendęs pastatyti vienuolyno ir bažnyčios, šiandien Kretingos miesto galbūt net nebūtų buvę.“.

Diskusijos pabaigoje meras J. Mažeika pasidžiaugė, kad kardinalių prieštaravimų nebuvo išsakyta, o tai, kad nuomonių yra įvairių – natūralus dalykas. „Manau, jog architekto, turinčio specifinių žinių ir nuodugniai įsigilinusio į Kretingos miesto istoriją, išsakytos įžvalgos padėjo tik labiau įsitikinti pasirinktos vietos tinkamumu, – pabrėžė meras. – Architekto vizija dėl riboženklių taip pat atitinka savivaldybės lūkesčius, siekiant sukurti harmoningą visumą.“.

Kretingos rajono savivaldybės informacija