Kretingos rajono sodininkų bendrijų pirmininkai problemas išsakė savivaldybės vadovams
Spalio 14 dieną Kretingos rajono sodininkų bendrijų – „Minija“, „Žemaitija“, „Akmena“, „Draugystė“, „Vienybė“, „Medvalakis“ ir „Ąžuolas“ pirmininkai kreipėsi į savivaldybės merą Juozą Mažeiką dėl problemų sodininkų bendrijose sprendimo – kelių priežiūros, komunalinių atliekų tvarkymo, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo.
Septynių sodininkų bendrijų vardu kalbėjusi SB „Medvalakis“ pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkevičienė sakė, kad sodų teritorijos yra tapusios gyvenamaisiais kvartalais be gyvenimo kokybę užtikrinančios aptarnavimo infrastruktūros sukūrimo – visa administravimo, infrastruktūros kūrimo, kelių tvarkymo finansinė našta šiuo metu tiesiogiai gula ant kiekvieno sklypo savininko pečių.
Susitikime su savivaldybės vadovais sodininkų bendrijų pirmininkai prašė formuojant 2016 m. savivaldybės biudžetą numatyti lėšų sodininkų bendrijų smulkiam kelių (gatvių) remontui ir priežiūrai, aplinkos tvarkymo, infrastruktūros kūrimo išlaidų kompensavimui, kol bus nustatyta kadastrinių matavimų atlikimo ir vykdymo tvarka. Taip pat buvo prašoma sudaryti nuolatinę darbo grupę sodininkų bendrijų problemoms spręsti ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų administruoti ir užtikrinti vienodas piliečių teises integruojant sodininkų bendrijas į miestų, kaimų infrastruktūrą bei veiklą.
Pasak mero Juozo Mažeikos, daugybės problemų, kurios sodų gyventojams kyla ne vienerius metus, nepavyksta efektyviai išspręsti pirmiausia dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo. „Sodų teritorijose esančių kelių priežiūros problemos būtų sprendžiamos greičiau, jeigu kelių priežiūra pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką būtų perduota savivaldybei, o Valstybės biudžete tam būtų numatytos tikslinės lėšos“, – sakė meras. Tačiau sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programa, numatanti, kad sodų teritorijose esančių kelių kadastriniai matavimai ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bus finansuojami sodininkų bendrijų, savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšomis, iki šiol nepatvirtinta, nors tą buvo planuojama padaryti šių metų liepos mėnesį. Kalbėdami apie vandentiekio ir nuotekų įrengimo problemas, sodininkai teigė vandenį naudojantys iš šulinio, o gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių jie įsirengti negali, nes sodų bendrijose nėra laisvos žemės. „Šiai dienai valymo įrenginiams nėra numatyto finansavimo, sodininkų bendrijų nariai turėtų kooperuotis statydami bendrus valymo įrenginius“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Buvo išsakyti ir priekaištai šiuo metu galiojančiai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą sodininkų bendrijose tvarkai – vietinę rinkliavą sodininkai privalo sumokėti už sodo sklypą, kuriame yra bet koks pastatas, naudojamas sodininkystei ar daržininkystei. „Aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad tokių sklypų savininkams skaičiuojama rinkliava nepaisant pastatų registracijos Nekilnojamojo turto registre“, – pažymėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Domarko teigimu, soduose gyvenančių žmonių problemas spręsti bus pavesta vienam iš Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistų, taip pat artimiausiomis dienomis bus rengiamas raštas Aplinko ministrui dėl tvarkos, reglamentuojančios rinkliavos mokėjimą už komunalinių atliekų surinkimą sodų paskirties objektuose, pakeitimo.
