11 sausio, 2021
Andrius Navickas, TS-LKD frakcijos narys

Kruvini Sausio įvykiai, kaip laisvės žaizdras

LR Seimo narys Andrius Navickas

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš trisdešimt metų, jog per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš pats spėjau pražilti, net ir Seime yra ne tik jau mažai kolegų, kurie gimė po Sausio įvykių išbandymo.

Nepaisant laiko atstumo, gerai atsimenu kruviną sausio dramą, ore tvyrojusią grėsmę, po Vilnių marširuojančius šarvuočius, kareivius stiklinėmis akimis ir okupuotą televizorių, kvailai gundantį lėkštomis „labanaktuko“ kalbomis. Atsimenu ir didžiulę eilę žmonių, speiguotą sausį atėjusių atsisveikinti su savo krauju tankus sustabdžiusiais jaunuoliais.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo baisu. Tiek tankų ir OMON`o monstrų, kurie, pasak įkyrių gandų, tikrai šiandien puls Seimą, tiek kareivių, gaudančių sovietinės armijos vengiančius jaunuolius.

Tačiau pamenu ir gaivų aiškumo jausmą. Laisvės trapumas darė ją neįkainojamą. Lyg žaizdras geležį. Barikados, apjuosusios Seimą, ne skyrė, bet jungė. Visi buvome vienos tautos, kuri atsitiesė, dalis.

Man būtent Sausio 13-oji, o ne tingiai vasariška Liepos 6-oji yra tikroji Valstybės diena, į kalendorius įrašyta laisvės gynėjų krauju, o ne istorikų kabinetuose. Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba ryžosi laisvės nuotykiui, tačiau tikrasis valstybės gimimas – kruvinoji Sausio drama, kai beginkliai žmonės savo dvasios jėga nugalėjo tankus. Žodis apie Nepriklausomybę įgavo kūną. Ką mums Laisvės gynėjų diena reiškia šiandien? Prieš kurį laiką bičiulis liūdnai paklausė: o ar taip pat entuziastingai būtume gynę valstybę ir laisvę, jei turėtume galimybę bent viena akimi žvilgtelėti į tai, kuo pavirs ta išsvajota Tėvynė? Ar nutrūkę jaunų žmonių gyvenimai ne per didelė kaina už skandalais, visų karu su visais persismelkusią valstybę? Ar kas galėjo pagalvoti, kad Sausio įvykių trisdešimtmetis bus minimas karantine, nedrįstant susiburti net prie laužų, jog pandemija taps sunkiausiai įveikiama barikada, bendrystę paverčianti užkrato grėsme?

Netikiu algoritmais, esą leidžiančiais įvertinti laisvės naudą. Kai suserga artimas žmogus, mes padedame jam išgyti, o ne numojame ranka, sakydami – pasveikęs nuo šios ligos, jis kada nors vis tiek susirgs kokia kita, o galiausiai vis vien kažkada numirs, tad neverta gaišti, kovojant su liga. Anuomet žmonės gynė ne tik savo valstybę, bet gynėme teisę turėti vertybes, tokias brangias, jog kartais net galima ryžtis už jas numirti. Laisvė gyva tiek, kiek už ją kovojama. Nesąžininga būtų sakyti, kad šiandien mums kovoti sunkiau nei tiems, kurie beginkliai stojo prieš tankus.

Didžiausias gundymas yra tai, kad būti vergu daug patogiau nei laisvu žmogumi. Pavyzdžiui, galima teigti, kad visų blogybių priežastis – prastas šeimininkas, kuris per daug reikalauja, duoda per mažai gėrybių, kuris prielankesnis kitiems vergams.

Laisvo žmogaus šeimininkas – jo sąžinė, kuriai paklūstama ne iš baimės, bet iš pasitikėjimo. Vergui pakanka duonos ir žaidimų, laisvam žmogui reikia tiesos. Šiandien mes apvagiame savo vaikus, nesugebėdami perteikti kovos už laisvę, tiesą svarbos. Dabarties herojai ne sausio įvykių didvyriai ar pokario partizanai, bet televizijos „žvaigždžių“ pusfabrikačiai. Moralizuojame apie vertybių eroziją, bet patys savo veiksmais nesugebame perteikti, jog vertybes reikia ginti, už jas reikia kovoti. Kartais su tankais, kartais su lėkštumo gundymu, kartais su banalia veidmainyste. Visiems mums tenka rinktis laisvę arba vergystę, ir tai vidinis apsisprendimas. Niekas negali kito priversti būti vergu, jei tas nenori. Galima būti laisvam tironijoje ir vergu laisvoje ir teisingoje visuomenėje.

Praėjus kelioms dienoms po kruvinų Sausio įvykių, paskambino bičiulis ir susijaudinusiu balsu pasakė: „Mes privalome to nepamiršti.“ Skambino per sovietinę televiziją transliuojant Kremliaus propagandisto Aleksandro Nevzorovo filmą „Mūsiškiai“ (Našy), kuriame buvo skelbiamas ciniškas melas apie tai, kaip specialiųjų pajėgų kariai tik gynėsi ir saugojo žmones, į kuriuos šaudė savi, apie tai, kad aukos tėra inscenizacija, apie šlovingus išvaduotojus ir kietakakčius nacionalistus. Tai buvo tiek šlykštu, jog sukrėtė ne mažiau nei tankai, nei ta nežinomybė ar gyvybės trapumo jausmas, kuris anomis dienomis tiesiog tvyrojo ore. Tarsi dar kartą beginklę minią būtų pervažiavęs tankas. Šįsyk – informacinis. Bičiulio frazė, jog mes privalome to nepamiršti ir liudyti visiems tiesą apie kruvinus įvykius, anuomet buvo kaip įžadas: „Jei tik liksim gyvi, būsime kitokie.“

Deja, ne vienintelis įžadas, kurį kasdienybė gerokai aptirpdė. A. Nevzorovo tipo žiniasklaida lašas po lašo apsėmė viešą erdvę. Šiandien akiplėšiškas melas, panieka, pyktis, sklindantys iš televizoriaus ekrano, nebestebina, veikiau nustembame, pamatę solidarumo, jautrumo ir pagarbos blyksnių. Gal okupantai, užėmę televiziją, taip ir liko televizijos eteryje – apkalbų, pykčio, purvasklaidos viruso pavidalu? Tikrai nesu joks didvyris. Anomis dienomis man buvo baisu, tačiau taip pat buvo stebėtinai aišku, kas svarbu, o kas – tik nereikšmingos detalės, dekoracijos. Visam laikui pasiliko tas keisto skaidrumo jausmas, kuris apėmė, kai užėjau tomis dienomis į Arkikatedrą. Mačiau žmonių, kurie atsisveikina su įprastu gyvenimu ir atsiduoda Dievo valiai. Tomis dienomis Lietuva ar bent Vilnius tikrai buvo Marijos žemė – žvilgsniai buvo nukreipti ne į parduotuvių vitrinas, bet į dangų. Nepriklausomybė atrodė gležna kaip lauko gėlė (gal dėl to man sunku suprasti tuos, kurie piktinasi Neužmirštuolėmis), tačiau kartu būtent tada labiausiai didžiavomės savąja valdžia.

Ano meto nuotraukose kiek nusigandę parlamentarų veidai, dujokaukės, apsauginės liemenės. Neabejoju, jog kiekvienas iš jų kovojo su pagunda viską mesti ir gelbėti savo kailį. Tačiau jie liko savo postuose. Galime visaip keikti valdžią, vardyti jos ydas, tačiau pripažinkime – ne kiekviena tauta gali pasigirti politikais, kurie liko su ja net fizinio susidorojimo grėsmės akivaizdoje. Taip pat ir reta valdžia šių laikų pasaulyje gali pasigirti, kad žmonės buvo pasiryžę pridengti ją savo kūnais.

Per tris dešimtmečius Parlamentas tapo veikiau rietenų, nei laisvės simboliu. Kiekviena nauja valdžia žada didinti žmonių pasitikėjimą įstatymų leidžiamąja valdžia, bet šis vis menksta. Sausio įvykių apmąstymas ir šiuo atveju galėtų būti dar viena proga ugdyti tarnaujančią, o ne kitų nepaisančią politinę lyderystę. Tikrai ne skambių pažadų ar naujų etikos kodeksų šiandien reikia, kur kas svarbiau sugražinti į širdį tą tikrumą, kuris toks buvo svarbus per Sausio įvykius. Tikrumą, jog drąsa išlikti žmogumi neišvengiamai galiausiai nugali net ir didžiausią galybę, jog turėti vertybes, dėl kurių net gali numirti, kur kas svarbiau nei tik užkariauti sostus ir gyventi tik tam, kad juos išsaugotum.

Sausio žaizdro patirtis galėtų padėti mums įveikti trikdančią pandemiją, su visais apribojimais, kaukėmis ir pajuodusiais nuo nuovargio gydytojų veidais. Kol matome tikslą, viską galima įveikti. Kiekviena karta turi savo didžiuosius išbandymus ir būtent tik jie gali užauginti sparnus ir iš statistų išmoko būti tikrais herojais.

Užsk. Nr. AN-029

 


EP narys Bronis Ropė
15 balandžio, 2021

Kaip manote, ar visi Lietuvos žmonės turėtų gyventi Vilniuje? Esu įsitikinęs, kad tai nebūtų naudinga nei sostinei, nei kitiems Lietuvos […]

Birštonas
15 balandžio, 2021

Balandžio 14 d. vyko jungtinis laikinųjų LR Seimo grupių – Dzūkijos ir Lietuvos pajūrio bičiulių – posėdis. Jame Lietuvos kurortų […]

Guoda Burokienė
14 balandžio, 2021

Liaudies išmintis byloja – ratus ruošk žiemą, o roges – vasarą. Išminties perlų tautosakoje teko ieškotis konservatoriams, supratus, jog artėjančių […]

13 balandžio, 2021

Lietuvoje vis dažniau pasigirstant ekspertų svarstymams apie trečiąją COVID-19 sergamumo bangą, o užsikrėtusiųjų skaičiams vėl augant, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų […]

Vyskupas Jurgis Matulaitis
13 balandžio, 2021

Šiandien, 2021 metų balandžio 13 d. sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta […]

13 balandžio, 2021

Seime įregistruotos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atšaukti buvusio aplinkos ministro įteisintą naktinę medžioklę su šunimis ir […]

12 balandžio, 2021

Balandžio 11 dieną įvykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų ture daugiausia rinkėjų palaikymo ir balsų sulaukė šiuo […]

Jukūbaičių šeima 1952 metų liepą: tėvai Pranciška Murauskaitė-Jokūbaitienė ir Jonas Jokūbaitis, vaikai Genovaitė ir Algirdas / Raimundo Kliučinsko nuotr.
7 balandžio, 2021

Šiemet sukanka 70 metų nuo plačios prievartinės Lietuvos kaimo kolektyvizacijos, kurią Lietuvos komunistų partijos centro komiteto nurodymu ir jam vadovaujant […]

Guoda Burokienė
4 balandžio, 2021

Sveiki sulaukę šventų Velykų! Šį šviesų rytą, įsukę naują gyvybės ratą, apsikeiskime margutyje parašytais laiškais, išmargintais gamtos stebuklų, artimųjų meilės, […]

LR Seimo narys Kęstutis Mažeika
1 balandžio, 2021

Šią savaitę Seimas priėmė labai svarbias Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas. Tačiau, pasirodo, šalia gerų ir svarbių pataisų žmonėms ir gyvūnams, […]

30 kovo, 2021

Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo gegužės 1 d. įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų […]

26 kovo, 2021

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė Lietuvos savivaldybių finansinio pajėgumo ataskaitą. Joje pažymima, kad Lietuvos Vyriausybei regioninė plėtra yra […]

26 kovo, 2021

Vyriausybė apsisprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., taip pat priimtas sprendimas nustatyti asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimą laikotarpiu nuo […]

26 kovo, 2021

Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau […]

Ingrida Šimonytė
25 kovo, 2021

Daugiau kaip šimtas nevyriausybinių organizacijų (NVO) trečiadienį kreipėsi raštu į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę klausdami, kodėl nevykdomi pažadai į svarbius […]

LR Seimo narė Guoda Burokienė
24 kovo, 2021

Įvairios pasaulio organizacijos skelbia, jog esame viena iš labiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Matyt anokia čia ir problema, jei bandoma ne […]

23 kovo, 2021

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) susitarimo dėl dvišalio bendradarbiavimo pasirašymo ceremonijoje. Susitarimą pirmadienį pasirašė […]

Nuotraukoje: projektas AUŠRA, autoriai ĮI "Arch Box"
22 kovo, 2021

Kovo 19 d. paskelbti galutiniai Šiaulių miesto savivaldybės surengto paminklo „Tautos Laisvė“ idėjos ir projekto konkurso rezultatai – konkursą laimėjo […]

Neringos meras Darius Jasaitis
19 kovo, 2021

Kaip ir daugelis pamario bendruomenės narių, Neringos meras Darius Jasaitis yra sunerimęs pasklidus informacijai apie šią savaitę LR Seime užregistruotas […]