11 sausio, 2021
Andrius Navickas, TS-LKD frakcijos narys

Kruvini Sausio įvykiai, kaip laisvės žaizdras

LR Seimo narys Andrius Navickas

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš trisdešimt metų, jog per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš pats spėjau pražilti, net ir Seime yra ne tik jau mažai kolegų, kurie gimė po Sausio įvykių išbandymo.

Nepaisant laiko atstumo, gerai atsimenu kruviną sausio dramą, ore tvyrojusią grėsmę, po Vilnių marširuojančius šarvuočius, kareivius stiklinėmis akimis ir okupuotą televizorių, kvailai gundantį lėkštomis „labanaktuko“ kalbomis. Atsimenu ir didžiulę eilę žmonių, speiguotą sausį atėjusių atsisveikinti su savo krauju tankus sustabdžiusiais jaunuoliais.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo baisu. Tiek tankų ir OMON`o monstrų, kurie, pasak įkyrių gandų, tikrai šiandien puls Seimą, tiek kareivių, gaudančių sovietinės armijos vengiančius jaunuolius.

Tačiau pamenu ir gaivų aiškumo jausmą. Laisvės trapumas darė ją neįkainojamą. Lyg žaizdras geležį. Barikados, apjuosusios Seimą, ne skyrė, bet jungė. Visi buvome vienos tautos, kuri atsitiesė, dalis.

Man būtent Sausio 13-oji, o ne tingiai vasariška Liepos 6-oji yra tikroji Valstybės diena, į kalendorius įrašyta laisvės gynėjų krauju, o ne istorikų kabinetuose. Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba ryžosi laisvės nuotykiui, tačiau tikrasis valstybės gimimas – kruvinoji Sausio drama, kai beginkliai žmonės savo dvasios jėga nugalėjo tankus. Žodis apie Nepriklausomybę įgavo kūną. Ką mums Laisvės gynėjų diena reiškia šiandien? Prieš kurį laiką bičiulis liūdnai paklausė: o ar taip pat entuziastingai būtume gynę valstybę ir laisvę, jei turėtume galimybę bent viena akimi žvilgtelėti į tai, kuo pavirs ta išsvajota Tėvynė? Ar nutrūkę jaunų žmonių gyvenimai ne per didelė kaina už skandalais, visų karu su visais persismelkusią valstybę? Ar kas galėjo pagalvoti, kad Sausio įvykių trisdešimtmetis bus minimas karantine, nedrįstant susiburti net prie laužų, jog pandemija taps sunkiausiai įveikiama barikada, bendrystę paverčianti užkrato grėsme?

Netikiu algoritmais, esą leidžiančiais įvertinti laisvės naudą. Kai suserga artimas žmogus, mes padedame jam išgyti, o ne numojame ranka, sakydami – pasveikęs nuo šios ligos, jis kada nors vis tiek susirgs kokia kita, o galiausiai vis vien kažkada numirs, tad neverta gaišti, kovojant su liga. Anuomet žmonės gynė ne tik savo valstybę, bet gynėme teisę turėti vertybes, tokias brangias, jog kartais net galima ryžtis už jas numirti. Laisvė gyva tiek, kiek už ją kovojama. Nesąžininga būtų sakyti, kad šiandien mums kovoti sunkiau nei tiems, kurie beginkliai stojo prieš tankus.

Didžiausias gundymas yra tai, kad būti vergu daug patogiau nei laisvu žmogumi. Pavyzdžiui, galima teigti, kad visų blogybių priežastis – prastas šeimininkas, kuris per daug reikalauja, duoda per mažai gėrybių, kuris prielankesnis kitiems vergams.

Laisvo žmogaus šeimininkas – jo sąžinė, kuriai paklūstama ne iš baimės, bet iš pasitikėjimo. Vergui pakanka duonos ir žaidimų, laisvam žmogui reikia tiesos. Šiandien mes apvagiame savo vaikus, nesugebėdami perteikti kovos už laisvę, tiesą svarbos. Dabarties herojai ne sausio įvykių didvyriai ar pokario partizanai, bet televizijos „žvaigždžių“ pusfabrikačiai. Moralizuojame apie vertybių eroziją, bet patys savo veiksmais nesugebame perteikti, jog vertybes reikia ginti, už jas reikia kovoti. Kartais su tankais, kartais su lėkštumo gundymu, kartais su banalia veidmainyste. Visiems mums tenka rinktis laisvę arba vergystę, ir tai vidinis apsisprendimas. Niekas negali kito priversti būti vergu, jei tas nenori. Galima būti laisvam tironijoje ir vergu laisvoje ir teisingoje visuomenėje.

Praėjus kelioms dienoms po kruvinų Sausio įvykių, paskambino bičiulis ir susijaudinusiu balsu pasakė: „Mes privalome to nepamiršti.“ Skambino per sovietinę televiziją transliuojant Kremliaus propagandisto Aleksandro Nevzorovo filmą „Mūsiškiai“ (Našy), kuriame buvo skelbiamas ciniškas melas apie tai, kaip specialiųjų pajėgų kariai tik gynėsi ir saugojo žmones, į kuriuos šaudė savi, apie tai, kad aukos tėra inscenizacija, apie šlovingus išvaduotojus ir kietakakčius nacionalistus. Tai buvo tiek šlykštu, jog sukrėtė ne mažiau nei tankai, nei ta nežinomybė ar gyvybės trapumo jausmas, kuris anomis dienomis tiesiog tvyrojo ore. Tarsi dar kartą beginklę minią būtų pervažiavęs tankas. Šįsyk – informacinis. Bičiulio frazė, jog mes privalome to nepamiršti ir liudyti visiems tiesą apie kruvinus įvykius, anuomet buvo kaip įžadas: „Jei tik liksim gyvi, būsime kitokie.“

Deja, ne vienintelis įžadas, kurį kasdienybė gerokai aptirpdė. A. Nevzorovo tipo žiniasklaida lašas po lašo apsėmė viešą erdvę. Šiandien akiplėšiškas melas, panieka, pyktis, sklindantys iš televizoriaus ekrano, nebestebina, veikiau nustembame, pamatę solidarumo, jautrumo ir pagarbos blyksnių. Gal okupantai, užėmę televiziją, taip ir liko televizijos eteryje – apkalbų, pykčio, purvasklaidos viruso pavidalu? Tikrai nesu joks didvyris. Anomis dienomis man buvo baisu, tačiau taip pat buvo stebėtinai aišku, kas svarbu, o kas – tik nereikšmingos detalės, dekoracijos. Visam laikui pasiliko tas keisto skaidrumo jausmas, kuris apėmė, kai užėjau tomis dienomis į Arkikatedrą. Mačiau žmonių, kurie atsisveikina su įprastu gyvenimu ir atsiduoda Dievo valiai. Tomis dienomis Lietuva ar bent Vilnius tikrai buvo Marijos žemė – žvilgsniai buvo nukreipti ne į parduotuvių vitrinas, bet į dangų. Nepriklausomybė atrodė gležna kaip lauko gėlė (gal dėl to man sunku suprasti tuos, kurie piktinasi Neužmirštuolėmis), tačiau kartu būtent tada labiausiai didžiavomės savąja valdžia.

Ano meto nuotraukose kiek nusigandę parlamentarų veidai, dujokaukės, apsauginės liemenės. Neabejoju, jog kiekvienas iš jų kovojo su pagunda viską mesti ir gelbėti savo kailį. Tačiau jie liko savo postuose. Galime visaip keikti valdžią, vardyti jos ydas, tačiau pripažinkime – ne kiekviena tauta gali pasigirti politikais, kurie liko su ja net fizinio susidorojimo grėsmės akivaizdoje. Taip pat ir reta valdžia šių laikų pasaulyje gali pasigirti, kad žmonės buvo pasiryžę pridengti ją savo kūnais.

Per tris dešimtmečius Parlamentas tapo veikiau rietenų, nei laisvės simboliu. Kiekviena nauja valdžia žada didinti žmonių pasitikėjimą įstatymų leidžiamąja valdžia, bet šis vis menksta. Sausio įvykių apmąstymas ir šiuo atveju galėtų būti dar viena proga ugdyti tarnaujančią, o ne kitų nepaisančią politinę lyderystę. Tikrai ne skambių pažadų ar naujų etikos kodeksų šiandien reikia, kur kas svarbiau sugražinti į širdį tą tikrumą, kuris toks buvo svarbus per Sausio įvykius. Tikrumą, jog drąsa išlikti žmogumi neišvengiamai galiausiai nugali net ir didžiausią galybę, jog turėti vertybes, dėl kurių net gali numirti, kur kas svarbiau nei tik užkariauti sostus ir gyventi tik tam, kad juos išsaugotum.

Sausio žaizdro patirtis galėtų padėti mums įveikti trikdančią pandemiją, su visais apribojimais, kaukėmis ir pajuodusiais nuo nuovargio gydytojų veidais. Kol matome tikslą, viską galima įveikti. Kiekviena karta turi savo didžiuosius išbandymus ir būtent tik jie gali užauginti sparnus ir iš statistų išmoko būti tikrais herojais.

Užsk. Nr. AN-029

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


21 sausio, 2021

Nuo gegužės įsigalios naujos taisyklės Lietuva ekologiško viešojo maitinimo veiklą yra reglamentavusi nacionaliniu teisės aktu – žemės ūkio ministro 2009 […]

21 sausio, 2021

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sudarė darbo grupę – Patariamąją tarybą, kuri svarstys ir teiks pasiūlymus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo […]

19 sausio, 2021

Šiandien įvykusiame Seimo laikinosios Kultūros paveldo, Europos kultūros kelių ir Šv. Jokūbo kelio parlamentinės grupės posėdyje aptarti kultūros paveldo sklaidos […]

Andrius Navickas
17 sausio, 2021

Pabandykime trumpai apibendrinti Seimo Rudens sesiją. Ji tikrai buvo specifinė. Net dėl dviejų priežasčių. Pirma, opozicija su valdančiąja dauguma po […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2021

Sausio 15 d. Kaune buvo prisimintos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
14 sausio, 2021

Šiandien XIII Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 13 d., surengė 30 posėdžių, kuriuose […]

Kęstučio Jurelės nuotr.
14 sausio, 2021

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metų minėjimo 2021-aisiais planą. Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais […]

14 sausio, 2021

2021-01-13 Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko nuotolinė  pamoka ,,Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“, kuri buvo  skirta 1991 m.  […]

13 sausio, 2021

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į […]

Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų
13 sausio, 2021

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai […]

12 sausio, 2021

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečio proga kviečiame susipažinti su virtualia paroda „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“. […]

Zenonas Bulgakovas
12 sausio, 2021

Šis mėnuo ypatingas sukaktimi – Lietuva išdidžiai mini 30-ąsias Sausio įvykių metines. Jau trisdešimt metų skaičiuojame nuo laisvę galutinai lėmusios […]

Prezidentūros nuotr.
11 sausio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarė netrukus pradedamą įgyvendinti pagalbos priemonių paketą nuo […]

11 sausio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį ryte susitikęs su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ir sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarė […]

A. Svarauskas / O. Posaškovos nuotr.
11 sausio, 2021

Šiomis dienomis prieš trisdešimt metų padėtis Lietuvoje buvo pasiekusi aukščiausią įtampos tašką. 1991 m. sausio mėn. sovietų kariai puolė beginklius […]

Linas Jonauskas
11 sausio, 2021

Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, […]

11 sausio, 2021

Prieglobsčio (lot. Azyl – šventovė, saugi vieta nuo smurto) suteikimo teisė yra valstybės teisė suteikti galimybę atvykti ir apsigyventi jos […]

Seimo narys Andrius Bagdonas
8 sausio, 2021

Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis lietuvių vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nesulaikę 18-os metų jie įgytų ir kitos šalies […]

7 sausio, 2021

Šią savaitę vykusiame Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vakcinacijos nuo COVID-19 eigos ir jos priemonių taikymo […]

6 sausio, 2021

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, […]