17 gegužės, 2023
Jolita Jankuvienė

Kultūra regionuose: ar žiūrime į kultūrą kaip į kelių statybą?

Remigijus Ruokis

Kiek žinome apie Lietuvos regionuose vykstantį kultūrinį gyvenimą ir renginius, kokią pridėtinę vertę jie kuria, ar darome viską, kad atokiau nuo sostinės esantys miestai taptų traukos centrais ir nevirstų tik miegamaisiais rajonais? Pasak nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA), iniciatyvų bei kūrybiškų asmenybių regionuose netrūksta, bet iššūkiai taip pat veja vienas kitą. Apie regionų kultūrinio gyvenimo perspektyvas dalijasi muzikos ir televizijos laidų prodiuseris, „Šiaulių naktys“ organizatorius, „Šiauliai Jazz“ iniciatorius ir Šiaulių miesto kultūrinio gyvenimo puoselėtojas Remigijus Ruokis.

Lietuvos kultūros tarybos inicijuoto ir visuomenei neseniai pristatyto pirmojo tokio šalyje tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis buvo vertinama kultūros situacija plačiąja prasme ir analizuojamos 60 savivaldybių. Jos buvo lyginamos tarpusavyje, siekiant pamatyti probleminius taškus bei stipriąsias puses. Dėmesys buvo skiriamas kūrėjų skaičiams, kultūros makroekonomikai, kultūros finansavimo ir kitiems klausimams.

Tyrimo rezultatai parodė, kad gerosios praktikos pavyzdžiu tapo Neringos savivaldybė, atsidūrusi pirmoje vietoje, o Šiaulių miestas, deja, liko tik 57-oje vietoje iš 60-ties savivaldybių. NKIKIA direktorė Edita Sabalionytė teigia, kad šiandieninė Šiaulių miesto kultūros situacija nedžiugina, todėl svarbu kelti klausimus ir drauge su miesto valdžios atstovais ieškoti galimų sprendimų.

Privačioms iniciatyvoms sunku konkuruoti su valstybės išlaikomomis

Pasak R. Ruokio, valstybės išlaikomos įstaigos turi palankias sąlygas organizuoti renginius: sales, garso ir šviesų aparatūrą, sceną ir kitą reikiamą techniką, o privatūs prodiuseriai neturi tokių galimybių, todėl susiduria su tam tikrais fin ansiniais sunkumais.

„Tokie prodiuseriai kaip aš, nėra viešoji, biudžetinė įstaiga ar kultūros centras. Mes neturime turto, todėl turime sugalvoti tokius renginius, kurie būtų įdomūs, patrauklūs ir turėtų rimtus partnerius“, – sako R. Ruokis.

Jis priduria, kad visas šias renginio pozicijas turi įgyvendinti nuomodamasis ir išleisti nemenką renginio biudžeto dalį, kurią galėtų skirti įvairių meno sričių kūrybos pristatymui ir puoselėjimui.

Teikiant projektus finansavimui gauti – vėl kliūtis

Pasakodamas apie projektų rengimą finansavimui gauti R. Ruokis atvirauja, kad suorganizuoti reprezentacinį miesto renginį ir jį padaryti prieinamą visuomenei yra labai sudėtinga.

„Rašydamas projektą turime nurodyti kontraktus, sutartis su partneriais, jų sutikimus. Visus metus dirbame tam, kad pritrauktume įdomius, patrauklius atlikėjus. Santykis su jais ateities bendradarbiavimui yra labai svarbus, o pasirašius visus konraktus ir negavus finansavimo, liekame su iššūkiais, kaip ne tik suorganizuoti renginį, bet ir svarbiausia – atsiskaityti su atlikėjais, kurie sutiko atvykti“, – apie kylančius sunkumus pasakoja prodiuseris.

Kurti ir likti regionuose menininkams reikia atitinkamų sąlygų

Norint kurti kultūrinį klasterį regionuose, menininkams reikalingos sąlygos gyventi ir kurti, teigia R. Ruokis. Jis pabrėžia, kad netelkiant bendruomenės, nuolatinio traukos centro neįsivaizduoja.

„Jei prisimintume Vilniaus mieste esantį Užupio rajoną, iš pradžių čia nenorėjo keltis jokie verslai –  aplinkui buvo vien griuvenos. Kėlėsi tik menininkai, kurie kaip Soho Niujorke, įkūrinėjo dirbtuves, gyvendavo ir plėsdavo veiklas. Taip po truputį šiai vietai pradėjus keistis, buvo sudarytos sąlygos jaukiai, maloniai vietai, apsuptai galerijų, meno, renginių. Žmonės pirko ne tik naujus ar renovuotus namus, bet ir menininkų sukurtą aplinką, kuri tapo patraukli, o tada „lėtasis“ verslas suprato, kad čia gera vieta“,  – mintimis dalijasi įvairių kultūrinių iniciatyvų autorius.

Jis teigia, kad šiuo metu Šiauliuose, deja, yra įveiklintas tik pats centras, kur veikia viena kita galerija ir restoranai, o norint tai keisti, reikia kurti sąlygas menininkams likti ir kurti.

Nenorime, kad „mirtų“ miestai“

Pasak R. Ruokio, pagrindinis žingsnis, kuris turi būti padarytas nedelsiant, tai projektų valdymo ir finansavimo atskyrimas Jis įsitikinęs, kad toje pačioje valtyje negali sedėti ir miesto biudžeto projektai, ir nepriklausomas prodiuseris, kuriantis kultūrinę pridėtinę vertę.

„Praeitais, tikriausiai sunkiausiais metais, mane gelbėjo kai kurios biudžetinės įstaigos, kurios žino ką darome, tapdamos mūsų renginių partnerėmis ir padėdamos spręsti renginių aptarnavimo problemas. Išgyvenome, tačiau nuolat taip gyventi negalime. Turime puikių iniciatyvų, kurias norime įgyvendinti, kad regionai netaptų visos Lietuvos miegamaisiais rajonais“, – sako ryžto neprarandantis renginių organizatorius.

Jis priduria, kad turint tokią nuostabią gamtą, būtina galvoti, kaip išlaikyti ir žmones joje, kad jie gyventų bendrystėje.

„Į kultūrą reikia žiūrėti kaip į kelių statybą. Jiems skiriamas finansavimas. Pagrindinis skirtumas tarp kelių ir kultūros, kad keliai griūna ir juos nuolat reikia taisyti, o kultūra, net ir griūdama, kuria miestams pridėtinę vertę amžiams. Ji puoselėja visuomenę natomis, tapyba, dizainu, teatru, laikmenomis – nors yra nepelnytai nuvertinama. Todėl ji yra tikroji „tautos veidas ir garbė“, o ne nuolat griūnantis asfalto lopinėlis“, – neabejoja R. Ruokis.

NKIKIA, vienijanti ir atstovaujanti Lietuvos kultūros ir kūrybinį sektorių regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, gegužės 12 d. kartu su kitais nacionalinės NVO koalicijos nariais susitiko su daugiau nei 40 Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų atstovų. Apskrito stalo diskusijoje Šiauliuose NVO atstovai vieningai išsakė problematiką, kurią iškelia ir R.Ruokis. Tą pačią dieną susitikimo su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariais bei administracijos darbuotojais metu NKIKIA, kuri yra strateginė kultūros organizacija, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, kartu su kolegomis ragino NVO įtraukti kaip lygiaverčius partnerius į sprendimų priėmimo procesą, formuoti lygiavertį dialogą, įtraukti į darbo grupių veiklą, sudaryti lygiavertes veiklos sąlygas NVO sektoriui.


25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

25 gegužės, 2024

Šią savaitę posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti poetų Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir rašytojo Petro Cvirkos vardo gatvių pavadinimus […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

23 gegužės, 2024

Prokuratūra teismui pateikė dar keturis civilinius ieškinius, jais iš buvusių ir esamų Kretingos, Ignalinos ir Šiaulių miesto politikų bendrai prašoma […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

bibliotekos archyvo nuotr.
22 gegužės, 2024

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Aido g. 27) vyko tauragiškio medžio drožėjo Rolando Fresdorfo kūrybinių darbų parodos […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

18 gegužės, 2024

Šeštadienį Šiaulių Prisikėlimo aikštėje vyko šventė skirta pagerbti kariuomenei ir partizanams. Įkurtame kariniame miestelyje žmonės turėjo galimybę susitikti su kariuomene, […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]