17 gegužės, 2023
Jolita Jankuvienė

Kultūra regionuose: ar žiūrime į kultūrą kaip į kelių statybą?

Remigijus Ruokis

Kiek žinome apie Lietuvos regionuose vykstantį kultūrinį gyvenimą ir renginius, kokią pridėtinę vertę jie kuria, ar darome viską, kad atokiau nuo sostinės esantys miestai taptų traukos centrais ir nevirstų tik miegamaisiais rajonais? Pasak nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA), iniciatyvų bei kūrybiškų asmenybių regionuose netrūksta, bet iššūkiai taip pat veja vienas kitą. Apie regionų kultūrinio gyvenimo perspektyvas dalijasi muzikos ir televizijos laidų prodiuseris, „Šiaulių naktys“ organizatorius, „Šiauliai Jazz“ iniciatorius ir Šiaulių miesto kultūrinio gyvenimo puoselėtojas Remigijus Ruokis.

Lietuvos kultūros tarybos inicijuoto ir visuomenei neseniai pristatyto pirmojo tokio šalyje tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis buvo vertinama kultūros situacija plačiąja prasme ir analizuojamos 60 savivaldybių. Jos buvo lyginamos tarpusavyje, siekiant pamatyti probleminius taškus bei stipriąsias puses. Dėmesys buvo skiriamas kūrėjų skaičiams, kultūros makroekonomikai, kultūros finansavimo ir kitiems klausimams.

Tyrimo rezultatai parodė, kad gerosios praktikos pavyzdžiu tapo Neringos savivaldybė, atsidūrusi pirmoje vietoje, o Šiaulių miestas, deja, liko tik 57-oje vietoje iš 60-ties savivaldybių. NKIKIA direktorė Edita Sabalionytė teigia, kad šiandieninė Šiaulių miesto kultūros situacija nedžiugina, todėl svarbu kelti klausimus ir drauge su miesto valdžios atstovais ieškoti galimų sprendimų.

Privačioms iniciatyvoms sunku konkuruoti su valstybės išlaikomomis

Pasak R. Ruokio, valstybės išlaikomos įstaigos turi palankias sąlygas organizuoti renginius: sales, garso ir šviesų aparatūrą, sceną ir kitą reikiamą techniką, o privatūs prodiuseriai neturi tokių galimybių, todėl susiduria su tam tikrais fin ansiniais sunkumais.

„Tokie prodiuseriai kaip aš, nėra viešoji, biudžetinė įstaiga ar kultūros centras. Mes neturime turto, todėl turime sugalvoti tokius renginius, kurie būtų įdomūs, patrauklūs ir turėtų rimtus partnerius“, – sako R. Ruokis.

Jis priduria, kad visas šias renginio pozicijas turi įgyvendinti nuomodamasis ir išleisti nemenką renginio biudžeto dalį, kurią galėtų skirti įvairių meno sričių kūrybos pristatymui ir puoselėjimui.

Teikiant projektus finansavimui gauti – vėl kliūtis

Pasakodamas apie projektų rengimą finansavimui gauti R. Ruokis atvirauja, kad suorganizuoti reprezentacinį miesto renginį ir jį padaryti prieinamą visuomenei yra labai sudėtinga.

„Rašydamas projektą turime nurodyti kontraktus, sutartis su partneriais, jų sutikimus. Visus metus dirbame tam, kad pritrauktume įdomius, patrauklius atlikėjus. Santykis su jais ateities bendradarbiavimui yra labai svarbus, o pasirašius visus konraktus ir negavus finansavimo, liekame su iššūkiais, kaip ne tik suorganizuoti renginį, bet ir svarbiausia – atsiskaityti su atlikėjais, kurie sutiko atvykti“, – apie kylančius sunkumus pasakoja prodiuseris.

Kurti ir likti regionuose menininkams reikia atitinkamų sąlygų

Norint kurti kultūrinį klasterį regionuose, menininkams reikalingos sąlygos gyventi ir kurti, teigia R. Ruokis. Jis pabrėžia, kad netelkiant bendruomenės, nuolatinio traukos centro neįsivaizduoja.

„Jei prisimintume Vilniaus mieste esantį Užupio rajoną, iš pradžių čia nenorėjo keltis jokie verslai –  aplinkui buvo vien griuvenos. Kėlėsi tik menininkai, kurie kaip Soho Niujorke, įkūrinėjo dirbtuves, gyvendavo ir plėsdavo veiklas. Taip po truputį šiai vietai pradėjus keistis, buvo sudarytos sąlygos jaukiai, maloniai vietai, apsuptai galerijų, meno, renginių. Žmonės pirko ne tik naujus ar renovuotus namus, bet ir menininkų sukurtą aplinką, kuri tapo patraukli, o tada „lėtasis“ verslas suprato, kad čia gera vieta“,  – mintimis dalijasi įvairių kultūrinių iniciatyvų autorius.

Jis teigia, kad šiuo metu Šiauliuose, deja, yra įveiklintas tik pats centras, kur veikia viena kita galerija ir restoranai, o norint tai keisti, reikia kurti sąlygas menininkams likti ir kurti.

Nenorime, kad „mirtų“ miestai“

Pasak R. Ruokio, pagrindinis žingsnis, kuris turi būti padarytas nedelsiant, tai projektų valdymo ir finansavimo atskyrimas Jis įsitikinęs, kad toje pačioje valtyje negali sedėti ir miesto biudžeto projektai, ir nepriklausomas prodiuseris, kuriantis kultūrinę pridėtinę vertę.

„Praeitais, tikriausiai sunkiausiais metais, mane gelbėjo kai kurios biudžetinės įstaigos, kurios žino ką darome, tapdamos mūsų renginių partnerėmis ir padėdamos spręsti renginių aptarnavimo problemas. Išgyvenome, tačiau nuolat taip gyventi negalime. Turime puikių iniciatyvų, kurias norime įgyvendinti, kad regionai netaptų visos Lietuvos miegamaisiais rajonais“, – sako ryžto neprarandantis renginių organizatorius.

Jis priduria, kad turint tokią nuostabią gamtą, būtina galvoti, kaip išlaikyti ir žmones joje, kad jie gyventų bendrystėje.

„Į kultūrą reikia žiūrėti kaip į kelių statybą. Jiems skiriamas finansavimas. Pagrindinis skirtumas tarp kelių ir kultūros, kad keliai griūna ir juos nuolat reikia taisyti, o kultūra, net ir griūdama, kuria miestams pridėtinę vertę amžiams. Ji puoselėja visuomenę natomis, tapyba, dizainu, teatru, laikmenomis – nors yra nepelnytai nuvertinama. Todėl ji yra tikroji „tautos veidas ir garbė“, o ne nuolat griūnantis asfalto lopinėlis“, – neabejoja R. Ruokis.

NKIKIA, vienijanti ir atstovaujanti Lietuvos kultūros ir kūrybinį sektorių regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, gegužės 12 d. kartu su kitais nacionalinės NVO koalicijos nariais susitiko su daugiau nei 40 Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų atstovų. Apskrito stalo diskusijoje Šiauliuose NVO atstovai vieningai išsakė problematiką, kurią iškelia ir R.Ruokis. Tą pačią dieną susitikimo su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariais bei administracijos darbuotojais metu NKIKIA, kuri yra strateginė kultūros organizacija, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, kartu su kolegomis ragino NVO įtraukti kaip lygiaverčius partnerius į sprendimų priėmimo procesą, formuoti lygiavertį dialogą, įtraukti į darbo grupių veiklą, sudaryti lygiavertes veiklos sąlygas NVO sektoriui.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]