1 balandžio, 2016

Laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus asmeniškai turi pasiruošti

Mihalio Čiksentmihalio audioknyga „SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ jau pasirodė elektroninių audioknygų knygyne Audioteka.lt. Tuo tarpu popierinės knygos versijos teks palaukti – ji pasirodys tik vasarą.

„SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ – tai naujausias „Tobulėjimo projektų“ leidinys. Jame apibendrinami ir pristatomi dešimtmečius trukę žmogaus išgyvenimų tyrimai, kuriuos autorius vadina srautu. Džiaugsmas, kūrybiškumas ir gyvenimo pilnatvės būsenos plačiai nagrinėjamos knygoje. Tai nėra populiariosios psichologijos leidinys, kuriame pateikiami visiems žinomi patarimai, kaip būti laimingais. Pasak autoriaus, to padaryti būtų neįmanoma, nes džiaugsmingas gyvenimas yra individualus kūrinys, kurio neįmanoma sukurti pagal receptą.

Šioje audioknygoje pristatomi bendri principai ir konkretūs pavyzdžiai, kaip žmonės savo nuobodžius ir beprasmius gyvenimus pavertė kupinais džiaugsmo.

Ištrauka iš knygos:

Prieš du tūkstančius tris šimtus metų Aristotelis padarė išvadą, kad labiausiai žmonės siekia laimės. Laimės siekiama tiesiog dėl jos pačios, tuo tarpu bet koks kitas tikslas – sveikata, grožis, pinigai ar galia – yra vertinamas  tik todėl, kad mes tikimės, jog tai padarys mus laimingais. Daug kas pasikeitė nuo Aristotelio laikų. Mūsų supratimas apie žvaigždžių ir atomų pasaulius išsiplėtė už tikėjimo ribų. Graikų dievai buvo tarsi bejėgiai vaikai, lyginant su šiandienine žmonija ir galiomis, kurias mes šiandien valdome. O šiuo svarbiu klausimu per pastaruosius šimtmečius vis dar mažai kas pasikeitė. Kas yra laimė, mes nesuprantame geriau nei Aristotelis. Ir galime teigti, kad visiškai nepadarėme pažangos aiškinantis, kaip  pasiekti šią palaimingą būseną.

Nepaisant to, kad dabar esame sveikesni ir gyvename ilgiau, nepaisant to, kad net labiausiai nepasiturintys yra apsupti materialinės prabangos, apie kurią prieš kelis dešimtmečius net nesvajota (Karaliaus Saulės rūmuose buvo tik keletas vonios kambarių, kėdės buvo retas reiškinys net turtingiausiuose viduramžių namuose ir joks Romos imperatorius negalėjo įsijungti televizoriaus, kai jam būdavo nuobodu), bei nepaisant stulbinančių mokslinių žinių, kuriomis galima pasinaudoti, žmonės galiausiai dažnai jaučia, kad jie išvaistė gyvenimą, nugyventi metai buvo kupini nerimo ir nuobodulio, o ne laimės.

Ar taip yra todėl, kad likti nepatenkintais yra žmonijos likimas? Kiekvienas žmogus visada nori daugiau, nei jis ar ji gali turėti? Arba persmelkianti nerimastis, kuri apkartina net mūsų brangiausias akimirkas, yra mūsų laimės ieškojimo netinkamose vietose rezultatas? Šios knygos tikslas yra moderniosios psichologijos priemonių pagalba išnagrinėti šį labai seną klausimą: kada žmonės jaučiasi laimingiausi? Jei galėsime po truputį rasti atsakymą, galiausiai mes galėsime susitvarkyti gyvenimą taip, kad jame karaliautų laimė.

Prieš dvidešimt penkerius metus, iki man parašant šias eilutes, aš padariau atradimą, kuriam prireikė viso šio laiko. Vadinti tai „atradimu“ galbūt yra klaidinga, nes žmonės apie tai žino jau nuo pradžių. Vis dėlto žodis tinkamas. Nors pats mano atradimas jau buvo gerai žinomas, jis nebuvo apibūdintas ar teoriškai paaiškintas pagal atitinkamą mokslo šaką, kuri šiuo atveju yra psichologija. Taigi, kitą ketvirtį amžiaus aš praleidau tyrinėdamas šį sunkiai įmenamą reiškinį.

 Aš „atradau“, kad laimė nėra kažkas, kas nutinka. Ji nėra sėkmė ar atsitiktinumas. Ji nėra kažkas, ką galima nusipirkti ar gauti įsakius. Ji nepriklauso nuo išorinių įvykių, bet greičiau nuo to, kaip mes juos interpretuojame. Iš tikrųjų, laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus asmeniškai turi pasiruošti, ją plėtoti ir saugoti. Žmonės, kurie mokosi kontroliuoti savo vidinius išgyvenimus, gebės nulemti savo gyvenimo kokybę , kuri yra taip arti, kad kiekvienas iš mūsų gali tai pasiekti būdami laimingi.

Tačiau mes negalime pasiekti laimės sąmoningai jos ieškodami. „Paklauskite savęs, ar esate laimingas“, – sako J. S. Milas, „ir jūs nebebūsite“. Laimę randame tik pilnai išgyvendami kiekvieną savo gyvenimo detalę, gerą ar blogą, o ne jos tiesiogiai ieškodami. Austrijos psichologas Viktoras Franklis savo knygos „Žmogus ieško prasmės“ pratarmėje labai gražiai apibendrino: „Sėkmė negali būti tikslas – kuo labiau jūs jos sieksite ir paversite ją objektu, tuo dažniau jūs jos nepagausite. Sėkmės, kaip ir laimės, negalima siekti. Ji turi būti pasekmė… Kaip žmogaus atsidavimo stipresnei už save būsenai nenumatytas šalutinis poveikis“.

Tad kaip galime pasiekti šį nepagaunamą tikslą, jei to neįmanoma padaryti tiesioginiu keliu? Mano studijos per pastarąjį ketvirtį amžiaus įtikino mane, kad būdas yra. Tai aplinkinis kelias, kuris prasideda nuo gebėjimo valdyti savo sąmonės turinį.

Audioknygos „SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ jau šiandien galima klausytis Android ar iPhone išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę.  Įsigijus knygą svetainėje www.audioteka.lt ją galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.


21 rugsėjo, 2022

Vienas iš svarbiausių prekės elementų yra etiketės. Jos gali pritraukti vartotojo dėmesį, būtent dėl to jos turi būti išskirtinės. Šiame […]

Beatos Štampachovos nuotr.
20 rugsėjo, 2022

Nuo 2010 metų vykstantis tradicinis profesijų futbolo turnyras „Mano profesija“ įtraukė įvairių profesijų atstovus: policininkus, teisininkus, pedagogus, trenerius, sveikatos specialistus, […]

Ryčio Šeškaičio nuotr.
19 rugsėjo, 2022

Poetiška nuotaika, sakrali atmosfera ir muzikinis filosofavimas. Retai sutinkama sintezė, kurią galima patirti muzikos ir poezijos vakaruose – „Tarp dviejų […]

18 rugsėjo, 2022

2022 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių kultūros centro pramogų salėje „Maksas“ (Aušros al. 31), vyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro tradiciškai […]

15 rugsėjo, 2022

Aštuntą kartą Klaipėdoje vykęs tarptautinis animacijos ir vaizdo žaidimų festivalis BLON baigėsi apdovanojęs Lietuvos, Ukrainos ir tarptautinės konkursinės programos animacijos […]

FAI nuotr.
13 rugsėjo, 2022

Trečią kartą istorijoje Lietuvos vardas skambėjo labiausiai prestižinėse ir seniausiose dujinių balionų varžybose dėl Gordono Bennetto taurės. Robertas Komža su […]

13 rugsėjo, 2022

Šeštadienį Kazlų Rūdoje įvyko vienos didžiausių ekstremalaus bėgimo su kliūtimis varžybų Lietuvoje – „OCR Lietuva. Kazlų Rūda“. Aktyvūs žmonės nepabūgo […]

13 rugsėjo, 2022

Sporto lažybos visada įdomios. Pasirinkimas yra gana didelis, todėl kiekvienas sporto gerbėjas gaus savo pinigus. Taip yra ir Lietuvoje, kur […]

Kauno Lituanicos nuotr.
12 rugsėjo, 2022

Kauno „Lituanicos“ beisbolininkai dominavo pirmą kartą istorijoje tokiu formatu rengiamoje Lietuvos beisbolo taurėje ir tapo turnyro nugalėtojais. Sekmadienį Utenos beisbolo […]

11 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 10 dieną prie Kidulių dvaro įvyko paskutinis ketvirtasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Į renginį atvyko 9 šeimos: […]

9 rugsėjo, 2022

Nepriekaištingus šuolius ir nusileidimus riedlentėmis ant laiptelių ir bortelių  tobulindavę Karoliniškių jaunuoliai turi naują aktyvaus laisvalaikio erdvę. Atverta nedidele aikštele […]

7 rugsėjo, 2022

Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje surengė tradicinę švedišką vėžių valgymo šventę, vadinamą „kräftskiva“. Švedams tai itin svarbi vasaros pabaigos tradicija, kurios […]

7 rugsėjo, 2022

Lietuvos krepšinio lygos Kėdainių ,,Nevėžio-Optibet“ klubas ir Ignalinos rajono savivaldybė  rugsėjo 2-6 dienomis Ignalinoje organizavo treniruočių stovyklą. Sportininkai gyveno ir […]

Romualdas Malinauskas
5 rugsėjo, 2022

Pergalingos formulės vis dar nerandanti Lietuvos vyrų rinktinė Europos krepšinio čempionate po dviejų pratęsimų dramos 107:109 nusileido turnyro šeimininkams vokiečiams […]

5 rugsėjo, 2022

Sekmadienį sostinės centre finišavo jau 11-asis Vilniaus sporto festivalis, tūkstančiams dalyvių padovanojęs nuostabių sportiškų akimirkų. Čia vėl šurmuliavo jaunieji sportininkai […]

5 rugsėjo, 2022

Bendri pusryčiai, pietūs ir vakarienės, dalijimasis dienos planais ar įspūdžiais, smagūs vakarėliai ir jaukios šeimos šventės, kartais rankdarbių dirbtuvės, namų […]

3 rugsėjo, 2022

Įspūdingu jėgos akrobato Mariaus Praniausko pasirodymu penktadienį prasidėjo 11-asis Vilniaus sporto festivalis. Po ne tik sportinio, bet ir choreografinio jo […]

2 rugsėjo, 2022

Tikriausias retas žmogus, šiais laikais nebus girdėjęs, kas yra kazino. Galbūt esate buvęs kazino salone ir pats atlikote statymus ar […]

31 rugpjūčio, 2022

„Jei tikrai nori, rasi būdą, kaip tai padaryti“ – toks moto veda brandžius turistus po Europą ir kviečia pažinti svaiginantį […]

29 rugpjūčio, 2022

Klaipėdos sporto festivalis išsiskyrė ne tik gausybe sporto varžybų ir atrakcijų, bet buvo užfiksuotas ir „smėlio angelų“ rekordas. „Rekordų akademija“ […]