28 gegužės, 2024
Gabija Tamulaitytė | Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė

Laukiniai arkliai gyvybiškai svarbūs mūsų gamtai

Šiandien apie laukinius arklius žinome tik iš pasakų, liaudies dainų, pirmykščio meno, kur kalbama apie nepriklausomybę bei laisvę, kur arkliai nešė karžygius per pelkes ir padėjo laimėti karus, talkino ūkyje. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius.

Be abejonės, arkliai užėmė svarbią rolę ne tik istorijose apie herojus, tačiau ir gamtoje. „Nors arklius, kaip naminius gyvulius, pažįstame gana gerai, pamirštame, kad didžiąją istorijos dalį, dar gerokai prieš juos prijaukinant, laukinių arklių bandos tūkstantmečiais formavo kraštovaizdį, augaliją, palaikė atvirus kraštovaizdžius – pievas, laukymes, šlapynes. Evoliucijoje susiformavo nenutrūkstami ir nedalomi ryšiai tarp žmogaus, gamtos ir arklių, tačiau šiuo metu stebime didžiulį šio natūralaus proceso trūkumą.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.

Natūralūs gamtiniai trikdžiai kaip audros, potvyniai, gaisrai, netikėti kenkėjų antpuoliai, augalijos nuvalgymas, dirvožemio trypimas formuoja kraštovaizdį ir inicijuoja tolimesnius ekosistemų formavimosi procesus. Skirtingos gyvūnų rūšys turi skirtingą poveikį, vienos kitas papildo. Arkliai puikiai sugyvena su kitais žolėdžiais, avimis, karvėmis, elniniais gyvūnais ir kt. Arkliai gali maitintis žemos maistinės vertės augalais, o negyvų augalų dalių pašalinimas skatiną jų atsinaujinimą, greitesnį augimą. Dėl to susidaro geresnės sąlygos trumpą augaliją mėgstantiems žolėdžiams – žąsims bei zuikiams, kurie vėliau tampa lūšių maistu ir pan. Vaikščiodami arkliai sujudina dirvožemį, į jį įmaišo mėšlo ir maistinių medžiagų, o tai skatina naujų augalų augimą, taip pat perneša augalų sėklas. Šie gyvūnai taip pat mielai maitinasi nendrių ir kitų augalų šaknimis, o tai leidžia šlapiose teritorijose įsikurti žemaūgei pelkinei augalijai.  Arkliai taip pat nugraužia beržų, tuopų, eglių žievę taip suformuoja atviras miško aikšteles, sukuria specifines sąlygas vabzdžiams, krūmams, žolinei augalijai.

Laukiniai arkliai (tarpanai) Europoje laikomi oficialiai išnykusiais, didelę dalį jų bruožų galime matyti prijaukintose ponių tipo arklių veislėse – trumpesnės kojos, kresnas kūno sudėjimas, neišrankūs pašarui, nereiklūs priežiūrai, varijuojančios spalvos ir išvaizda. Tokie arkliai pastaruoju metu vis dažniau pasitelkiami gamtos atkūrimo projektuose, kur bandoma bent dalinai į teritorijas grąžinti didžiuosius žolėdžius.

Nors Lietuvoje laisvai besiganančių arklių tema – nauja, kaimyninė Latvija turi jau daugiau kaip 30 metų patirtį šioje srityje. Pavyzdinėmis teritorijomis galime laikyti Kemerių nacionalinį parką, Papės gamtinį parką, kur pievose, miškų, upių ir ežerų apsuptyje, ganosi Polski Konik arkliai ir Heck veislės karvės. Abi šios rūšys buvo specialiai išvestos gyventi laukinėje gamtoje ir yra artimos savo seniesiems giminaičiams –tarpanams ir taurams. Parkuose arkliai praleidžia visus metus lauke, patys susiranda maisto ir vandens. Žiemą, kai sąlygos sudėtingos, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, tiekiamas papildomas pašaras. Per kelis dešimtmečius gyvenimo pusiau laukinėmis sąlygomis, šie arkliai išmoko gyventi su apylinkėse gyvenančiais vilkais – kumeliukų nepalikti be priežiūros, nevesti į mišką, o esant reikalui patiems apsiginti.

Lietuvoje artimiausiais tarpanų palikuoniais galime laikyti žemaitukus, kurie išlaikė tokius bruožus, kaip žemas ūgis, išvaizdos variacija, nereiklumas pašarui ir priežiūrai, ištvermė. Nors egzistuoja pavieniai ūkininkai, kurie laiko žemaitukus pusiau laukinėmis sąlygomis didesnės apimties projektų nėra, o ir duomenų apie jų poveikį teritorijai, biologinei įvairovei beveik nėra.

Taikant ganymą, kaip gamtosauginę priemonę, galima pasiekti puikių rezultatų ne tik pavienėse pievose, bet ir visame kraštovaizdyje – atkurti dideles teritorijas, jose sukuriant įvairaus aukščio, įvairių tipų augalijos plotus. Vienas iš tokių kraštovaizdžių – Baltosios Vokės šlapžemės, apimančios daugiau kaip 1300 ha, kur jau nuo pernai ganosi Highland veislės galvijai. Tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti ganant mišrias stambiųjų žolėdžių bandas – karves ir arklius. „Jie maitinasi skirtingu pašaru, renkasi skirtingus ganymosi plotus ir nevienodai veikia teritoriją. Pavyzdžiui, galvijai renkasi aukštesnę augaliją, kurią lengviau nuplėšti apsukus liežuviu, drąsiai brenda į vandenį, jei po juo jaučia tvirtą gruntą. O arkliai renkasi žemesnę augaliją, ją nukanda dantimis prie pat žemės, mėgsta sausesnius plotus. Tikimės, kad atkuriant Baltosios Vokės šlapžemes, artimiausiu metu galėsime pasitelkti lietuviškuosius žemaitukus ir neabejojame, kad jų indėlis bus reikšmingas.“ – G. Tamulaitytė.


13 vasario, 2025

Reaguodama į aplinkosaugos aktyvistų protestą prieš perteklinį druskos barstymą, žiemą prižiūrint Vilniaus gatves, sostinės savivaldybė tvirtina – šiemet gatvių ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 vasario, 2025

Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman” pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo […]

L. Okockio nuotr.
6 vasario, 2025

Žmogaus audiniuose besikaupiančių mikroskopinių plastiko dalelių skaičius nuolat didėja, rašoma pirmadienį žurnale „Nature Medicine“ pasirodžiusioje naujo mokslinio tyrimo ataskaitoje. Atliekant […]

Saulės grąžos nuotr.
4 vasario, 2025

Seimo socialdemokratai Ilona Gelažnikienė  ir Linas Jonauskas siūlo dvigubai – nuo 20 proc. iki 40 proc. – padidinti savivaldybėms tenkančią […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Šeštadienio paryčiais Kauno rajone esančios atliekų tvarkymo bendrovės „Ekobazė“ teritorijoje buvo kilęs gaisras. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento […]

28 sausio, 2025

Kalvarijoje oro temperatūrai pakilus  iki 11 laipsnių, fiksuotas sausio 28-osios šilumos rekordas, skelbia meteorologai. Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) […]

28 sausio, 2025

Pasvalio rajone, įtariama, padegti šiaudų ritiniai, taip pat galimi padegimai fiksuoti ir Vilniuje bei Panevėžio rajone, pranešė policija. Policijos departamento […]

28 sausio, 2025

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, […]

26 sausio, 2025

Šeštadienį Šilutėje užfiksuotas sausio 25 dienos šilumos rekordas.  Kaip socialiame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šeštadienio vakarą oras šiame […]

23 sausio, 2025

Svarbi žinutė kiekvienam Žiema įsitvirtinusi jai priklausančiame kalendoriniame laike. Ankstyvos sutemos už lango – be šaltumo ir baltumo, anei sniego, […]

22 sausio, 2025

Vidurio Lietuvoje fiksuojama padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis. Kaip praneša naujienų portalas „Kėdainių mugė“, Kėdainių rajone trečiadienio popietę užterštumas prilygo vidutiniam […]

22 sausio, 2025

Trečiadienį, sausio 22 d., Vilnius oficialiai tapo Europos žaliąja sostine 2025. Iškilmingoje ceremonijoje šis prestižinis titulas perimtas iš Valensijos. Vilnius […]

17 sausio, 2025

Po atlikto aplinkosaugininkų tyrimo dėl neteisėtai Smiltynėje pašalintų 69 medžių, pažeidėjui bus teks iš kišenės atseikėti daugiau nei 11 tūkst. […]

Aistė Pikšrytė / asmeninio archyvo nuotr.
15 sausio, 2025

Neseniai pareiškęs apie planus perimti Danijos kontroliuojamą Grenlandijos salą, neatmetant net ekonominės ar karinės jėgos panaudojimo, pažadą „padaryti Ameriką vėl […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinį sprendimą Lietuvos ir Danijos bendrovių valdomos „Minijos naftos“ ginče su Aplinkos ministerija – […]

11 sausio, 2025

Šeštadienio rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip aiškina Neringos meras Darius Jasaitis – toks vandens pakilimas […]

10 sausio, 2025

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Papilės miestelyje (Amenės r.) tęsia nuošliaužų tyrimus, vertindami šių procesų raidą ir ieškodami sprendimų, kaip saugoti […]

Atkurta medžiais apaugusi ganykla Kėdainių rajone / Gedimino Brazaičio nuotr.
7 sausio, 2025

Miškų politika – bene opiausias ir daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukiantis gamtosaugos klausimas Lietuvoje. Vis daugėja bendruomeninių judėjimų ir pilietinių iniciatyvų, […]