28 gegužės, 2024
Gabija Tamulaitytė | Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė

Laukiniai arkliai gyvybiškai svarbūs mūsų gamtai

Šiandien apie laukinius arklius žinome tik iš pasakų, liaudies dainų, pirmykščio meno, kur kalbama apie nepriklausomybę bei laisvę, kur arkliai nešė karžygius per pelkes ir padėjo laimėti karus, talkino ūkyje. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius.

Be abejonės, arkliai užėmė svarbią rolę ne tik istorijose apie herojus, tačiau ir gamtoje. „Nors arklius, kaip naminius gyvulius, pažįstame gana gerai, pamirštame, kad didžiąją istorijos dalį, dar gerokai prieš juos prijaukinant, laukinių arklių bandos tūkstantmečiais formavo kraštovaizdį, augaliją, palaikė atvirus kraštovaizdžius – pievas, laukymes, šlapynes. Evoliucijoje susiformavo nenutrūkstami ir nedalomi ryšiai tarp žmogaus, gamtos ir arklių, tačiau šiuo metu stebime didžiulį šio natūralaus proceso trūkumą.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Tamulaitytė.

Natūralūs gamtiniai trikdžiai kaip audros, potvyniai, gaisrai, netikėti kenkėjų antpuoliai, augalijos nuvalgymas, dirvožemio trypimas formuoja kraštovaizdį ir inicijuoja tolimesnius ekosistemų formavimosi procesus. Skirtingos gyvūnų rūšys turi skirtingą poveikį, vienos kitas papildo. Arkliai puikiai sugyvena su kitais žolėdžiais, avimis, karvėmis, elniniais gyvūnais ir kt. Arkliai gali maitintis žemos maistinės vertės augalais, o negyvų augalų dalių pašalinimas skatiną jų atsinaujinimą, greitesnį augimą. Dėl to susidaro geresnės sąlygos trumpą augaliją mėgstantiems žolėdžiams – žąsims bei zuikiams, kurie vėliau tampa lūšių maistu ir pan. Vaikščiodami arkliai sujudina dirvožemį, į jį įmaišo mėšlo ir maistinių medžiagų, o tai skatina naujų augalų augimą, taip pat perneša augalų sėklas. Šie gyvūnai taip pat mielai maitinasi nendrių ir kitų augalų šaknimis, o tai leidžia šlapiose teritorijose įsikurti žemaūgei pelkinei augalijai.  Arkliai taip pat nugraužia beržų, tuopų, eglių žievę taip suformuoja atviras miško aikšteles, sukuria specifines sąlygas vabzdžiams, krūmams, žolinei augalijai.

Laukiniai arkliai (tarpanai) Europoje laikomi oficialiai išnykusiais, didelę dalį jų bruožų galime matyti prijaukintose ponių tipo arklių veislėse – trumpesnės kojos, kresnas kūno sudėjimas, neišrankūs pašarui, nereiklūs priežiūrai, varijuojančios spalvos ir išvaizda. Tokie arkliai pastaruoju metu vis dažniau pasitelkiami gamtos atkūrimo projektuose, kur bandoma bent dalinai į teritorijas grąžinti didžiuosius žolėdžius.

Nors Lietuvoje laisvai besiganančių arklių tema – nauja, kaimyninė Latvija turi jau daugiau kaip 30 metų patirtį šioje srityje. Pavyzdinėmis teritorijomis galime laikyti Kemerių nacionalinį parką, Papės gamtinį parką, kur pievose, miškų, upių ir ežerų apsuptyje, ganosi Polski Konik arkliai ir Heck veislės karvės. Abi šios rūšys buvo specialiai išvestos gyventi laukinėje gamtoje ir yra artimos savo seniesiems giminaičiams –tarpanams ir taurams. Parkuose arkliai praleidžia visus metus lauke, patys susiranda maisto ir vandens. Žiemą, kai sąlygos sudėtingos, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, tiekiamas papildomas pašaras. Per kelis dešimtmečius gyvenimo pusiau laukinėmis sąlygomis, šie arkliai išmoko gyventi su apylinkėse gyvenančiais vilkais – kumeliukų nepalikti be priežiūros, nevesti į mišką, o esant reikalui patiems apsiginti.

Lietuvoje artimiausiais tarpanų palikuoniais galime laikyti žemaitukus, kurie išlaikė tokius bruožus, kaip žemas ūgis, išvaizdos variacija, nereiklumas pašarui ir priežiūrai, ištvermė. Nors egzistuoja pavieniai ūkininkai, kurie laiko žemaitukus pusiau laukinėmis sąlygomis didesnės apimties projektų nėra, o ir duomenų apie jų poveikį teritorijai, biologinei įvairovei beveik nėra.

Taikant ganymą, kaip gamtosauginę priemonę, galima pasiekti puikių rezultatų ne tik pavienėse pievose, bet ir visame kraštovaizdyje – atkurti dideles teritorijas, jose sukuriant įvairaus aukščio, įvairių tipų augalijos plotus. Vienas iš tokių kraštovaizdžių – Baltosios Vokės šlapžemės, apimančios daugiau kaip 1300 ha, kur jau nuo pernai ganosi Highland veislės galvijai. Tačiau geriausių rezultatų galima pasiekti ganant mišrias stambiųjų žolėdžių bandas – karves ir arklius. „Jie maitinasi skirtingu pašaru, renkasi skirtingus ganymosi plotus ir nevienodai veikia teritoriją. Pavyzdžiui, galvijai renkasi aukštesnę augaliją, kurią lengviau nuplėšti apsukus liežuviu, drąsiai brenda į vandenį, jei po juo jaučia tvirtą gruntą. O arkliai renkasi žemesnę augaliją, ją nukanda dantimis prie pat žemės, mėgsta sausesnius plotus. Tikimės, kad atkuriant Baltosios Vokės šlapžemes, artimiausiu metu galėsime pasitelkti lietuviškuosius žemaitukus ir neabejojame, kad jų indėlis bus reikšmingas.“ – G. Tamulaitytė.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Liepos 15 dieną VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ŠRATC) visuomenei pristatė ilgai lauktą naujieną – naują didelių […]

16 liepos, 2024

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų […]

15 liepos, 2024

Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir […]

8 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė siekia pradėti spręsti įsisenėjusią Salininkuose esančio sąvartyno problemą – kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) prašant naujai […]

2 liepos, 2024

Antradienį Kauno rajone, Lepšiškių kaime, kilo gaisras sąvartyne. Lokalizavus gaisrą, vietoje dirba ir aplinkosaugininkai, kurie tiria kietųjų dalelių ore kiekį […]

Nusausinta žemapelkė, kurią buvo mėginama paversti kultūrine pieva / D. Matulevičiūtės nuotr.
1 liepos, 2024

Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. Suprantant anuomet padarytą žalą, kuri […]

1 liepos, 2024

Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ prie Aplinkos ministerijos surengė piketą, kaip teigiama, dėl institucijos noro sumažinti Pagirių vandenvietė ir leisti […]

28 birželio, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta […]

Graikijoje įsiplieskė naujas miško gaisras / EPA-ELTA nuotr.
21 birželio, 2024

Ugniagesiai Graikijos Peloponeso pusiasalyje penktadienį kovojo su didžiuliais gaisrais, kurių liepsnoms plisti jau trečią dieną padėjo stiprus vėjas, o valdžiai […]

21 birželio, 2024

Kauno rajone 80 įvairių želdinių iškirtusiai įmonei teks atlyginti aplinkai žalą, siekiančią 10 tūkst. eurų. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, […]

17 birželio, 2024

Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos ministrams sutarus dėl Gamtos atkūrimo akto, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad tokio sprendimo priėmimas padidins […]

13 birželio, 2024

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 […]

12 birželio, 2024

Pastangos stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą yra neatsiejamos nuo būtinybės pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos ir didinti pastatų tvarumą. Prekybos […]

12 birželio, 2024

Šiais metais nemažai gamtos mylėtojų ir žinovų sukvietęs „Rūšių ralis“ tyrinėjo mažiau žinomą Dzūkijos regiono dalį – gamtininkų varžytuvėse per dvi […]

11 birželio, 2024

Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus  minor Eich.). Jie graužia takus po pušų […]

9 birželio, 2024

Šį šeštadienį Vievyje susirinko virš šimto profesionalių narų ir vietinių gyventojų valyti miestelio centre esantį ežerą. Iš dugno ir pakrančių […]

8 birželio, 2024

Ketvirtadienį Seimas atmetė rezoliuciją „Dėl tvarios miškų politikos“, kuria buvo raginama stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos […]

7 birželio, 2024

Prasidėjus šiltajam sezonui vis daugiau laiko praleidžiame lauke ir dažniau mėgaujamės saulės šiluma. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliuotė […]

5 birželio, 2024

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs […]

5 birželio, 2024

Šiandien, minint Pasaulinę aplinkosaugos dieną, Prezidentūroje įteikti apdovanojimai žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos […]